Artūras Vingrys. Įmonės įdarbina dirbtinį intelektą: kas skatina ir kas – stabdo?

Dar prieš penkerius metus dirbtinis intelektas (DI) buvo labiau mokslininkams, o ne verslininkams įprasta pokalbių tema. Šiandien verslas ne tik kalba apie DI, bet ir gali pasidalinti gerąja praktika, kaip technologijos padėjo spręsti realias problemas. Tačiau šiuolaikinės technologijos įmonėms gali padėti tik tada, kai įmonių vadovai yra atviri pokyčiams ir naujovėms.

Rudenį SEB banko inicijuota įmonių finansų vadovų apklausa leidžia pažvelgti į nuostatas, kurių DI atžvilgiu laikosi stambusis verslas Baltijos šalyse. Lietuvoje 28 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų įmonė naudoja dirbtinio intelekto priemones ar platformas, kurios padeda įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje. Iš visų Baltijos šalių Lietuvos rodiklis yra didžiausias, nes Estijoje DI priemones ar platformas naudoja penktadalis (21 proc.), o Latvijoje – 13 proc. didelių įmonių, kurių atstovai dalyvavo tyrime. Iš viso apklausoje pernai dalyvavo 277 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų.

Kur mato didžiausią naudą?

Įdomu tai, kad DI jau įdarbinusios įmonės šią technologiją naudoja labai panašiai: pajamoms didinti DI naudoja daugiau negu pusė (58 proc.) respondentų Lietuvoje, 51 proc. – Estijoje ir 49 proc. – Latvijoje. Naudodamos DI priemones ateitį modeliuoja, prognozes sudaro ir riziką valdo 23 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje, 33 proc. – Latvijoje ir 29 proc. – Estijoje.   

Dauguma finansų vadovų visose Baltijos šalyse sutartinai nurodė, kad daugiausia naudos DI galėtų duoti įmonės pardavimo ir klientų aptarnavimo specialistams. Šie atsakymai rodo, kas turėtų stovėti pirmi eilėje į mokymus apie DI. Juk šiuo metu labai populiaru sakyti, kad žmogų pakeis ne DI, bet žmogus, gebantis naudoti DI priemones.

Taip pat verta pastebėti, kad šiemet surinkti Baltijos įmonių atsakymai atitinka dar prieš penkerius metus „McKinsey Global Institute“ skelbtus skaičiavimus, jog labiausiai vertę verslui DI priemonės padės sukurti tobulinant rinkodarą ir pardavimą. Tarptautiniai ekspertai tuomet nurodė, kad vien šioje srityje DI pagrįsti sprendimai yra apie 2,6 trilijono JAV dolerių vertės.

Dėmesys skaitmeninimui

Apskritai susidaro įspūdis, kad Lietuva ne tik tobulina startuolių ekosistemas ir augina vienaragius, bet ir ieško būdų, kaip artimiausiu laikotarpiu panaudoti technologijų pažangą. SEB apklausa rodo, kad didelės įmonės šioje srityje yra gana aktyvios, o tai nuteikia teigiamai, nes jos turi didesnių pajėgumų ir išteklių svarbiems pokyčiams atlikti. Atitinkamai, įgyvendintos permainos gali tapti sėkmės istorijomis ir pavyzdžiais kitiems – smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Tyrimo duomenimis, investicijos į skaitmeninimą ir automatizavimą verslui Lietuvoje yra vienas svarbiausių prioritetų. Didesnis prioritetas yra tik investicijos į pajėgumų didinimą.

Tuo metu istoriškai daug dėmesio skaitmeninimui ir automatizavimui skiriančios Estijos įmonės pasirinko kitą prioritetą – joms svarbiau tapo didinti grynųjų pinigų srautą. Prioritetai pasikeitė ir Latvijoje – daugiausia apklaustų finansų vadovų nurodė, kad jų įmonės ners į skaitmeninimą, automatizavimą ir inovacijas, kai anksčiau pirmenybę teikė naujų produktų gamybai. Pažymėtina, kad Latvija kiek netikėtai iš visų Baltijos valstybių rodo didžiausią atvirumą ir ryžtą verslą tobulinti ir keisti naudodamasi skaitmeniniais sprendimais.

Atsakas iššūkiams – geresni darbuotojai

Vis dėlto galbūt verslo Baltijos šalyse ryžtas žengti skaitmenizavimo ir DI kryptimi galėtų būti dar didesnis?

Neabejotinai. Būtent tai atskleidė didžiųjų įmonių finansų vadovų atsakymai į klausimus apie iššūkius ir grėsmes  įdarbinant DI. Paaiškėjo, kad didžiausia grėsmė visose Baltijos šalyse siejama su galimomis sprendimų priėmimo proceso klaidomis. 2 iš 3 respondentų Lietuvoje manymu, grėsmė yra tai, kad DI priimdamas sprendimus, gali padaryti klaidų. Dar apie trečdalį (30 proc.) respondentų baiminosi, kad gali prarasti sprendimų priėmimo proceso kontrolę. 

Didžiausia dalis (po 42 proc.) respondentų Latvijoje ir Lietuvoje kaip svarbiausią iššūkį įvardijo DI integraciją su dabartinėmis sistemomis. Didžiausia dalis (37 proc.) apklaustųjų Estijoje laikėsi kitos nuomonės – nurodė, kad didžiausias iššūkis bus duomenų kokybė ir prieinamumas. Lietuvoje šį atsakymo variantą rinkosi apie ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų, panaši jų dalis (28 proc.) pažymėjo, kad iššūkiu taps darbuotojų įgūdžių trūkumas. Tikėtina, kad verslas, kuris ims spręsti pastarąjį iššūkį ir investuoti į darbuotojų mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir kompetencijos ugdymą, lengviau išspręs ir kitus minėtus galvosūkius, taip pat sumažins su DI siejamos grėsmės riziką.

Komentaro autorius Artūras Vingrys, SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius