Baimė, kurią verslui verta išsiugdyti, ypač – siekiančiam augti

Visuomenėje šiuo metu gana plačiai paplitęs (arba bent jau gana plačiai aptariamas)  įdomus reiškinys: baimė ką nors praleisti. Kalbant apie jį dažniausiai vartojamas  junginys „baimė praleisti“ (fear of missing out) arba tiesiog angliško junginio santrumpa FOMO.  Tai psichologinis fenomenas, kai žmogų apima nemalonus jausmas, kad jis praleidžia kažką svarbaus. Baimė, kad kiti daro, žino, patiria kažką ar turi kažko daugiau ir geriau. Visgi šis nejaukus pojūtis gali tapti ir motyvacija imtis veiksmų.

Kaip ir kiekviena emocija, baimė ar nerimas paprastai atkreipia mūsų dėmesį ir skatina reaguoti į kokias nors besikeičiančias išorės ar vidaus aplinkybes. Sritis, kurioje ilgalaikės sėkmės siekiantis šalies verslas dabar turėtų išgyventi FOMO, yra tvarumas. Būtent šį jausmą dabar svarbu ugdyti įmonėms, siekiančioms toliau sėkmingai augti.

Trajektorija, kuria visi turėsime sukti

Kalbant apie baimę ką nors praleisti, kartais gali kilti pagunda numoti ranka: galbūt tai, ką baiminamės pražiopsoti ar nepasinaudoti, ir apskritai neįvyks. Panašios nuotaikos juntamos kad ir diskutuojant apie kriptovaliutas arba metavisatą –  socialiniam ryšiui skirtą virtualių pasaulių tinklą, pagrįstą skaitmenine (virtualia) ekonomika. Jau dabar girdėti balsų, raginančių verslą nepraleisti progos ir pradėti galvoti, kaip tokių tinklų galimybėmis pasinaudoti. Tačiau yra ir daug skeptikų, kurie abejoja metavisatos tendencijomis ir teigia, kad tai tik išpūstas burbulas. Anot jų, apie kokias nors investicijas bus galima galvoti tada, kai šio fenomeno raida įsibėgės, o tai įvyks gerokai vėliau, jeigu apskritai nutiks.

Vis dėlto, kalbant apie tvarumą, vietos panašiam skepticizmui nedaug. Kova su klimato kaita, žmogaus ekonominės veiklos įtakos aplinkai mažinimas jau tapę vienu svarbiausių tarptautinės ir neretai kai kurių šalių politinės darbotvarkės punktų.

Susirūpinimas  aplinka būdingas ne tik politikams. Tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „Boston Consulting Group“ duomenimis, gyventojų, kuriems aktualūs tvarumo klausimai, skaičius išaugo 70 proc., palyginti su laikotarpiu iki pandemijos. Karas Ukrainoje ir jo sukelti energijos išteklių kainų šuoliai pasaulį, ypač Vakarų Europą, paskatino dar daugiau dėmesio ir investicijų skirti energijos gavybai iš atsinaujinančių šaltinių, o tvarius sprendimus kuriantis verslas investuotojus šiuo metu domina bene labiausiai. 

Tai liudija kad ir 60 proc. pasaulyje išaugusios investicijos į tvariuosius startuolius, dešimteriopai nuo 2018 iki 2020 metų padidėjusios investicijos į tvaresnius vertybinių popierių fondus. Vien 2019–2020 metais tokių investicijų padaugėjo dvigubai.

Abejonių nekelia ir tarptautinės bendruomenės ryžtas keistis. Europos Sąjunga per artimiausią dešimtmetį planuoja trilijoną eurų siekiančias investicijas žaliojo kurso priemonėms įgyvendinti. Iš Europos Sąjungos fondo, skirto padėti Bendrijos ekonomikai atsigauti po pandemijos, tvarią plėtrą skatinančioms priemonėms numatoma skirti apie 270 mlrd. eurų.

Prie žaliosios trajektorijos įtvirtinimo pasaulyje ir Europoje labai prisideda ir finansų institucijos, visų pirma – bankai. Bankų, kurie finansuoja apie du trečdalius Senojo Žemyno ekonomikos, veiklos filosofija pastaraisiais metais smarkiai keitėsi, ir tvarumo kriterijai buvo įtraukti į kreditavimo ir rizikos vertinimo politiką. Kalbant paprastai, komerciniai bankai taip pat labiau suinteresuoti skolinti žaliesiems verslo projektams ir įmonėms, kurių darbotvarkėse tvari plėtra užima aukščiausias pozicijas. Ir priešingai, taršesnėms bendrovėms ir toms, kurios nepakankamai stengiasi mažinti savo poveikį aplinkai, gauti bankų finansavimą ateityje bus vis sunkiau.

Permainas stabdo požiūris

Žalioji transformacija, žinoma, skatinama ne vien finansinėmis priemonėmis – griežtinama ir teisinė aplinka bei reikalavimai verslui. Europos Sąjungos Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva vis daugiau bendrovių įpareigos atidžiai vertinti savo veiklos poveikį aplinkai ir apie jį pranešti. Jau yra ir precedentų, liudijančių, kad valstybės ir tarptautinė bendruomenė verslą gali  priversti mažinti poveikį aplinkai, taikydamos teisinius sprendimus. Čia galime prisiminti ir praėjusių metų Nyderlandų teismo sprendimą, pagal kurį naftos milžinė „Shell“ buvo įpareigota kone perpus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki šio dešimtmečio pabaigos.

Galiausiai nerimas praleisti progą verslui turėtų kilti ir stebint visuomenės pokyčius. Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad gyventojų dėmesys kovai su klimato kaita sparčiai auga. Net 7 iš 10 pirkėjų ieško informacijos apie tvaresnius gaminius ir paslaugas, 9 iš 10 tikisi, kad verslas padės rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas. Pirkėjai pasirengę mokėti daugiau už tvarius gaminius ir priešingai – atsisakyti taršesnių prekių ar paslaugų.

Vis dėlto, bendraudamas su Lietuvos ir užsienio įmonių atstovais, neretai girdžiu, kad sukti žaliuoju keliu įmonėms nėra taip paprasta. Vienas iš didžiausių iššūkių yra tas, kad pereinant prie aplinkai draugiškesnės ekonomikos reikalingi dideli pokyčiai. Reikia pripažinti, kad šiuo metu mūsų ekonomika ir daugumos įmonių verslo modelis grindžiamas vartojimu, kai vienintelis verslo tikslas – kuo daugiau parduoti. Tokią veiklos doktriną svarbu keisti ir kuo daugiau integruoti žiedinės ekonomikos principus versle.

Tvariems pokyčiams versle koją neretai kiša pačių įmonių požiūris. Dalis verslo apie tvarumą galvoja tik kaip apie riziką. Esu girdėjęs vienos didelės įmonės vadovo repliką, kad tvarios plėtros keliu jo įmonė suksianti tik tada, kai juos privers teisinė arba konkurencinė aplinka, nes jie nemato žaliosios transformacijos finansinės naudos.

Laimei, tokių bendrovių lieka vis mažiau. Daugelis visgi imasi tvariosios transformacijos: štai SEB banko iniciatyva atliktas Baltijos šalių įmonių tyrimas atskleidžia, kad 4 iš 10 didžiųjų Lietuvos bendrovių jau turi ir įgyvendina strategiją, skirtą kovai su klimato kaita. Tokių įmonių  matysime vis daugiau. Tvarumo siekis, naujų, pažangių ir aplinkai draugiškų produktų kūrimas ilgainiui privalo tapti neatsiejama viso verslo veiklos strategijos dalimi.

Skaitmenizacijos pamoka verslui

Įmonių požiūris efektyviausiai keičiasi matant konkrečius pavyzdžius, kaip prisitaikymas prie naujų verslo realijų padeda siekti laimėjimų. Tvarumą galima palyginti su kita verslo strategijoms dabar itin didelę įtaką darančia tendencija – skaitmenizacija.

Skaitmeninės technologijos ne tik labai smarkiai pakeitė mūsų visų gyvenimą, bet ir verslui davė daug finansinės naudos. Atsirado naujos veiklos nišos, platesnės galimybės, o įmonių ryžtas eiti skaitmenizacijos keliu padėjo joms sumažinti išlaidas ir padidinti pelną.

Ekonominės skaitmenizacijos galimybės dar toli gražu nėra išnaudotos, dar platesnės perspektyvos atsiveria kalbant apie tvarumą. Problemų, kurias reikia spręsti, yra labai daug, o verslui tai reiškia paprastą dalyką – yra ir daug galimybių.

Visuomenei supratus tvarumo būtinybę, atsirado poreikis keisti labai daug mus supančių dalykų: pradedant kiekvieno namuose esančiais produktais, būdais gaminti drabužius, teikti paslaugas ir baigiant energetikos efektyvinimu ir verslo modelių kaita.

Įvairių analizių duomenimis, ekonominės tvarumo galimybėss prilygsta antrai pagal dydį ekonomikai pasaulyje – Kinijai – ir siekia 12 trln. JAV dolerių per metus. Tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey“ duomenimis, vien „cleantech“ industrijai, kuri padėtų pasiekti nulinės emisijos tikslų, reikia bent 1 trln. dolerių investicijų kasmet iki 2050 metų.

Toks milžiniškas potencialas rodo, kad visose pramonės ir verslo šakose artimiausiais dešimtmečiais vyks svarbių ir greitų pokyčių, o šie įmonėms atvers naujus kelius. Svarbu tik nepavėluoti jais žengti.   

Daugiau negu finansinė nauda

Tos bendrovės, kurios jau dabar ryžtingai suka tvarios plėtros link, įgyja svarų pranašumą. Rinkos pirmeivio arba „first mover“ pranašumą – žalioji verslo transformacija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tad tie, kurie žengia kartu, ilgainiui galės įtvirtinti stiprias pozicijas rinkoje. 

Kad ši kelionė būtų sklandesnė, būtini keli dalykai. Pirma, žaliąjį kursą pasirinkusiai įmonei būtina strategija ir aukščiausios vadovybės dalyvavimas. Mums, SEB bankui, daugelį savo veiklos pokyčių diegti gerokai paprasčiau ne tik todėl, kad esame vadinamosios skandinaviškos kilmės. Šiaurės šalyse, kaip žinome, dažnai tvarieji pokyčiai yra svarbiausi. Visa banko vadovybė yra smarkiai įsitraukusi į tvarumo darbotvarkę, kas leidžia greičiau ir efektyviau priimti reikiamus sprendimus bei skirti permainoms reikalingų išteklių.

Net ir tokiu atveju svarbu nusiteikti, kad pokyčių rezultatus pajusime ne iš karto. Pradėję teikti žaliojo lizingo elektromobiliams įsigyti paslaugą, suvokėme, kad šios paslaugos bumo iškart galime nesitikėti, tačiau žiūrint į ateitį mums buvo aišku, kad visgi paslauga yra ne tik reikalinga, bet ir bus paklausi. Nors pernai elektromobiliai sudarė mažiau negu dešimtadalį visų SEB banko klientų lizingu įsigyto naujų transporto priemonių, jų skaičius išaugo 3,3 karto, palyginti su 2020 metais. 

Taip pat, kuriant tvarias paslaugas ir produktus, reikia susitaikyti su mintimi, kad darni plėtra – itin dinamiška sritis. Kriterijai nuolat peržiūrimi, keičiami, ir tai, kas žalia šiandien, nebūtinai bus žalia rytoj. Nors toks nepastovumas iš pažiūros gali gąsdinti, tačiau jis gali ir tapti rimta paskata nuolat kurti inovacijas, o tai – svarbi prielaida verslo konkurencingumui didinti. 

Be abejo, kad į visus šiuos pokyčius galėtume tinkamai atsižvelgti ir reaguoti, būtina patiems nuolat tobulėti, gilinti ir plėsti savo, o kartu ir visuomenės žinias. Siekdami šio tikslo pernai pristatėme mobiliąją programėlę „Mano pėdsakas“, skirtą padėti gyventojams įvertinti savo poveikį klimato kaitai, kuri, esame tikri, vis daugiau gyventojų paskatins pradėti asmeninę kelionę tvaresnio gyvenimo link.

Bene svarbiausia žaliosios transformacijos nauda verslui – augantis įmonės veiklos prasmės suvokimas. Kurdamas ir dalyvaudamas įvairiuose tvarios plėtros projektuose ne kartą atkreipiau dėmesį į gerokai išaugusią motyvaciją veikti, būdingą žaliąsias paslaugas ar tvarumo projektus vystantiems kolegoms. Tokia veikla didina darbuotojų pasitenkinimą darbu, kas savo ruožtu ilgainiui gali turėti lemiamą įtaką ir visos įmonės veiklos rezultatams.

Taigi, jei iki šiol dar nejutote baimės praleisti galimybę laiku leistis į tvarumo kelionę, pats metas ją išsiugdyti. Ši baimė gali būti nepaprastai naudinga – ir jūsų verslui, ir visuomenei bei aplinkai.

Komentaro autorius Audrius Rutkauskas, SEB banko tvarumo vadovas