Baltijos šalių tyrimas: kišenpinigių klausimu tėvų nuomonės išsiskiria

Baltijos šalyse tėvai kišenpinigių klausimu laikosi dviejų skirtingų nuomonių, rodo naujausias SEB banko tyrimas. Vieni tėvai iš anksto su vaikais susitaria, kokią fiksuotą pinigų sumą reguliariai skirs, o kiti elgiasi spontaniškai. Be to, jau ne pirmus metus iš eilės lietuviai kišenpinigių atžvilgiu yra dosniausi – vaikų išlaidoms skiria daugiau pinigų nei šeimos Latvijoje ar Estijoje.

„Kišenpinigių tema tėvams ypač aktuali artėjant mokslo metams, kai vaikams tenka priimti daugiau savarankiškų finansinių sprendimų. Tėvai daug svarsto, kokia kišenpinigių suma būtų tinkama, tačiau atkreipčiau dėmesį, kad dėmesys kišenpinigių reguliarumui taip pat svarbus. Fiksuota ir periodiškai gaunama pinigų suma padeda vaikams patiems planuoti biudžetą ir ugdo atsakomybės jausmą“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.

SEB banko užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad didelė dalis tėvų Baltijos šalyse pinigus vaikams skiria spontaniškai – pagal aplinkybes ir nevienodomis sumomis, užuot šeimoje iš anksto sutarę fiksuotą kišenpinigių dydį ir jų periodiškumą. Nereguliariai ir nebūtinai vienodą sumą kišenpinigiams skiria beveik pusė – 41 proc. Lietuvoje, 42 proc. Latvijoje ir net 55 proc. Estijoje apklaustų tėvų.

Tuo metu reguliariai ir visuomet vienodą pinigų sumą kišenpinigiams Lietuvoje skiria apie 42 proc. tėvų, Latvijoje – apie 58 proc., o Estijoje – apie 45 proc. apklaustųjų. Dar apie 15 proc. tėvų Lietuvoje stengiasi kišenpinigius vaikams duoti reguliariai, tačiau pripažįsta, kad tai pavyksta ne visada. Be to, tyrime paaiškėjo, kad apie 11 proc. tėvų Lietuvoje vaikams išvis neskiria pinigų, kuriais jie galėtų disponuoti savarankiškai. 

Tėvai Lietuvoje – ir vėl dosniausi

Jau ne pirmus metus iš eilės tėvai Lietuvoje nurodo vaikų kišenpinigiams atidedantys didesnes pinigų sumas nei tėvai Latvijoje ar Estijoje. Beveik dešimtadalis tėvų Lietuvoje šiemet nurodė vaikams skiriantys po 101–150 eurų per mėnesį, kai Latvijoje ir Estijoje tokią pinigų sumą vaikams duoda tik apie 3 proc. tėvų.
Apie 36 proc. Lietuvoje apklaustų tėvų vaikams skiria po 21–50 eurų per mėnesį, dar apie penktadalis (21 proc.) – po 51–100 eurų. Iki 20 eurų per mėnesį vaikų kišenpinigiams skiria net 43 proc. tėvų Latvijoje ir 48 proc. Estijoje, apie 33 proc. tėvų Lietuvoje.

„Kišenpinigių suma kiekvienoje šeimoje yra skirtinga, ir tai visiškai normalu – ji priklauso nuo šeimos finansinių galimybių, vaiko amžiaus ir nuo to, kokias išlaidas jis valdo savarankiškai. Tačiau tėvams svarbu žinoti, kad pernelyg didelė pinigų suma gali trukdyti vaikui ugdyti finansinius įgūdžius. Jei tėvai nuolat skiria daugiau lėšų nei atžalai prireikia sutartoms išlaidoms padengti, jaunuoliams gali būti sudėtinga suvokti pinigų vertę, atskirti poreikius nuo norų ir pasimokyti iš savo finansinių klaidų. Kišenpinigių suma turėtų būti pakankama, kad vaikas galėtų savarankiškai priimti finansinius sprendimus, tačiau ne tokia didelė, kad jam nereikėtų rinktis, ką įsigyti dabar, o kam taupyti iš anksto“, – teigia S. Strockytė-Varnė.

Estijoje populiaresni skaitmeniniai sprendimai

Paklausti apie tai, kokiu būdu vaikams skiria kišenpinigius, 35 proc. tėvų Lietuvoje nurodo dažniausiai tai darantys grynaisiais pinigais, dar apie 44 proc. kišenpinigius perveda į vaiko banko sąskaitą, kad vaikas galėtų atsiskaityti mokėjimo kortele. Dar apie 3 proc. tėvų kišenpinigius vaikams perveda naudodami periodinius pervedimus. Kartais grynaisiais, o kartais mokėjimu į banko sąskaitą kišenpinigius skiria 18 proc. Lietuvoje apklaustų tėvų.

„Kadangi nemaža dalis tėvų Lietuvoje teigia, kad norėtų vaikams kišenpinigius duoti reguliariai, tačiau pamiršta ar nespėja to padaryti, sprendimu galėtų tapti periodiniai mokėjimai. Tėvai gali nustatyti fiksuotą lėšų dydį, pasirinkti periodiškumą ir aktyvuoti automatinius lėšų pervedimus į vaiko banko sąskaitą. Taip iš esmės eliminuojama viena iš daugelio tėvų atsakomybių, kurias reikia reguliariai prisiminti ir sutaupoma laiko. Žinoma, tai aktualu tik toms šeimoms, kurių vaikai jau naudoja mokėjimo korteles“, – sako asmeninių finansų ekspertė.

Panašus pasiskirstymas tarp kišenpinigių grynaisiais ir skaitmeninėms priemonėmis pastebimas ir Latvijoje: 32 proc. tėvų kišenpinigius vaikams skiria grynaisiais, o 39 proc. dažniau renkasi lėšas pervesti į vaiko banko sąskaitą. Tačiau išsiskiria Estijoje gyvenančių tėvų elgesys – jie nurodo gerokai dažniau naudojantys skaitmeninius sprendimus: net 65 proc. tėvų Estijoje kišenpinigius perveda į vaiko banko sąskaitą, kai grynaisiais juos vaikams duoda tik apie 35 proc. tėvų.

Šių metų gegužės mėnesį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo daugiau nei 3000 tėvų nuo 25 iki 60 metų.