Eglė Dovbyšienė. Ar greitai rastumėte naują darbą?

Ne visi žmonės vienodai reaguoja praradę darbą. Didesnis smūgis paprastai ištinka tuos, kurie mano, kad panašų į dabartinį darbą būtų sunku susirasti. Daugiausia apklaustų dirbančių žmonių Lietuvoje teigia, kad naują darbą su panašiu atlyginimu susirastų per vieną–tris mėnesius. Tačiau yra ir tokių, kurie, praradę darbą, kito tokio paties rasti nesitiki. Kodėl? 

Užimtumo rodikliai Lietuvoje ir toliau yra stabilūs, visuomenės nedrumsčia žinios apie masinius atleidimus ar bankrotus. Priešingai, vyrauja informacija, kaip darbuotojai galėtų tobulėti ir kokių naujų įgūdžių įgyti, kad dirbtų našiau, efektyviau ir geriau išnaudotų šiuolaikinių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas (DI), privalumus. Kaip niekada dažnai skamba mintis, kad darbo vietas perims ne dirbtinis intelektas, o žmonės, gebantys naudotis DI priemonėmis. Atsiras daug naujų profesijų ir naujų galimybių tapti komandos nariu, net jeigu darbdavio biuras būtų kitame pasaulio krašte. 

Savo galimybėmis moterys abejoja dažniau

SEB banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad maždaug trečdalis žmonių (30 proc.) mano, jog praradę darbą naują rastų per gana trumpą laiką – paieškos truktų nuo mėnesio iki trijų mėnesių. 21 proc. respondentų nurodė, kad į naujas roges peršoktų per mažiau negu mėnesį. Toks gyventojų nusiteikimas rodo, kad daugiau negu pusė darbuotojų jaučia savo vertę ir kad  talentų paklausa darbo rinkoje neslūgsta, o darbdavių varžybos dėl kai kurių sričių specialistų yra labai intensyvios. 

Tiesa, savo galimybe rasti darbą per mėnesį labiau tiki vyrai (25 proc.) negu moterys (16 proc.). Be to, nors vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio didėjimo prognozė leidžia tikėtis 8,5 proc. pajamų augimo, tačiau didesnių pajamų per artimiausius dvylika mėnesių tikisi vos 22 proc. apklaustų moterų ir kur kas didesnė dalis vyrų – 31 procentas. Dar moterys per SEB apklausą dažniau negu vyrai nurodė, kad jų pajamos gali susitraukti. 

Taigi tikėtina, kad šiuo ekonomikos sąstingio laikotarpiu moteris dažniau apima ir finansinio nesaugumo jausmas. Per apklausą, svarstydamos savo perspektyvas įsidarbinti, moterys dažniau negu vyrai rinkosi atsakymo variantą, išreiškiantį nuomonę, kad panašaus darbo nepavyktų rasti. Savo galimybėmis rasti panašų darbą abejojo 20 proc. moterų ir 16 proc. vyrų. 

Kaip pažadinti vyresniųjų optimizmą?

Daugiausia abejojančių savo galimybėmis startuoti iš naujo buvo 60–74 metų apklaustųjų grupėje. Net 54 proc. šio amžiaus grupės respondentų nurodė, kad netekę darbo panašaus neberastų. Kitaip tariant, kas antras vyresnio amžiaus darbuotojas Lietuvoje nebemato perspektyvų rasti darbą, už kurį būtų mokamas panašus atlyginimas. 

Veikiausiai tai lemia tiek asmeniniai žmonių įsitikinimai, tiek jų patirtis, susijusi su darbdavių elgsena. Toks nepasitikėjimas savo galimybėmis pirmiausia labai nepalankus patiems vyresnio amžiaus asmenims, nes tuo dažnai naudojasi darbdaviai, kurie neskuba didinti darbo užmokesčio jiems tiek, kiek jaunesniems, mobilesniems darbo rinkoje specialistams. Tad pokyčių galima siekti iš abiejų pusių, kad organizacijos ir ekonomika neprarastų didelės naudos, kurią teikia vyresnio amžiaus darbuotojai. Tai ypač aktualu vertinant ilgalaikes demografines tendencijas.
Visgi, remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, užimtumo lygis 65–74 metų amžiaus gyventojų gretose Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse – 2023 metų antrą ketvirtį jis buvo 20,6 proc., kai Europos Sąjungoje vidurkis buvo 10,6 procento. Tai rodo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus asmenų įtraukimas į darbo rinką yra ne toks ir prastas, tačiau kartu suponuoja, kad dalis žmonių dėl palyginti mažų pensijų stengiasi likti kuo ilgiau darbo rinkoje. 

Šiuo metu daugybė bendrovių pasaulyje kalba apie privalumus, kuriuos verslui teikia darbuotojų amžiaus įvairovė. Vyresnio amžiaus darbuotojų lojalumas yra didesnis, jie gali dalytis sukauptomis žiniomis ir patirtimi ir jiems būdingi geri problemų sprendimo įgūdžiai. Būti jaunesnių kolegų mentoriais – dar vienas svarbus ir vertingas vyresniųjų vaidmuo. 

Apskritai žmonės į organizacijas jungiasi ne vien tam, kad už atlygį gerai atliktų konkrečias užduotis. Nuo darbuotojų asmeninių savybių, gebėjimų ir nuostatų labai priklauso visos organizacijos aplinka, darbo kultūra, komandos santykiai. Darbdaviai tam skiria vis daugiau dėmesio, dėl to žmonės turėtų atsižvelgti tiek į savo profesinių, tiek į bendrųjų įgūdžių vertę. 

Savo ruožtu žmogiškųjų išteklių specialistai nurodo, kad darbuotojų savybė, kurią vertina visi darbdaviai, yra nuolatinis noras mokytis ir pasiryžimas tobulėti. Svarstant apie savo galimybes darbo rinkoje, svarbu įvardinti, ką dar žmogus geba dirbti ir atlikti, pavyzdžiui, atskleisdamas savo kūrybišką mąstymą, problemų sprendimo, derybų, bendravimo, lyderystės ir kitus įgūdžius. Įvairiomis situacijoms pritaikomi įgūdžiai organizacijai gali sukurti didelę vertę. O asmeninių savybių analizės pratimas stiprina savivertę ir pasitikėjimą, kurie yra labai svarbūs ne tik ieškant naujo darbo, radus  naują darbovietę ir profesinę sritį.

SEB banko užsakymu tyrimą 2023 m. lapkričio mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje iš viso  dalyvavo 1 000 įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų.