Eglė Dovbyšienė. Kas yra būstas – vartojimo prekė ar investicija?

Nuosavas būstas lietuviams itin svarbus – „Eurostat“ duomenimis, beveik 90 proc. mūsų šalies gyventojų gyvena nuosavuose namuose ar butuose. Tai rodo gebėjimą atsakingai planuoti didelius pirkinius ir kaupti turtą.  Vis dėlto, pagrindinis būstas turi tiek vartojimo prekės, tiek investicijos bruožų, todėl vien jo neužtenka ilgalaikiam finansiniam stabilumui. Siekiant apsisaugoti nuo infliacijos, užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje ar netikėtų aplinkybių atvejais, svarbu sukaupti papildomą finansinį rezervą ir diversifikuoti investicijas.

Palyginti su kitų Europos šalių gyventojais, lietuviai vis dar per mažai dėmesio skiria ilgalaikėms investicijoms ir reguliariam taupymui. Dauguma santaupų dažniausiai investuojamos į pagrindinį gyvenamąjį būstą ar laikomos sąskaitose. Nuosavas būstas – sveikintinas gyvenimo įvykis, tačiau nevertėtų pasikliauti mintimi, kad namai visais atvejais užtikrins ilgalaikį finansinį stabilumą. Svarbu pasirūpinti finansine pagalve, kuri galėtų būti greitai panaudota nenumatytais atvejais. 

Investicijoms svarbus likvidumas

Pagrindinė priežastis, kodėl būtina turėti atskirą finansinį rezervą yra ta, kad pagrindinis būstas pasižymi žemesniu likvidumu nei kitos investicinės priemonės. Planuojant investicijas, svarbu įvertinti, per kiek laiko prireikus galėsite turtą paversti pinigais. Naudojantis šiuolaikiniais skaitmeniniais įrankiais, akcijas ar biržoje prekiaujamus fondus įmanoma parduoti per kelias valandas, jei birža veikia ir investicinė priemonė yra paklausi. O jei nuspręstumėte parduoti nekilnojamąjį turtą rinkos kaina, procesas gali užtrukti mėnesius.

Dvilypė pagrindinio būsto prigimtis

Pagrindinis būstas išties yra vartojimo ir investicinės prekės derinys. Būsto funkcija – užtikrinti gyvenimo kokybę, todėl šiuo atžvilgiu jis yra vartojimo prekė. Tuo metu investicijos bruožai būstui priskiriami dėl to, kad istoriškai ilguoju laikotarpiu būsto vertė didėjo, kas nėra būdinga vartojimo prekėms, kurias sunaudojus vertė prilygsta nuliui. Vis dėlto, lūkestis, kad pagrindinis šeimos būstas brangs, neturėtų tapti pagrindiniu argumentu jį įsigyti ar laikyti vienintele ilgalaike investicija.

Tai, kad būsto prigimtis yra dvilypė, atsispindi ir tame, kaip skirtingose šalyse skaičiuojama vartojimo prekių ir paslaugų kainų infliacija. Vienose šalyse būsto kainų pokyčiai įtraukiami skaičiuojant vartotojų kainų infliaciją, o kitose – ne. Pavyzdžiui, Čekija ir Australija juos įtraukia, o Lietuva – ne. 

Taigi, iš ekonominės pusės pirmajam būstui įprastai priskiriami tiek vartojimo prekės, tiek investicijos bruožai. Tuo metu antrasis, ne pagrindinis šeimos būstas, vertinamas kaip investicija.

Beje, praėjusių metų Registro centro duomenimis, Lietuvoje daugėja gyventojų turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų. Po du butus 2024 m. turėjo apie 263 tūkst. asmenų ar šeimų – 9 proc. daugiau nei 2019-aisiais, po tris butus pernai turėjo 72,5 tūkst. (24 proc. daugiau nei 2019 m.) po keturis butus – 19,4 tūkst. (44 proc. daugiau nei 2019 m.) šeimų ar asmenų. Analitikų teigimu, tendencijos rodo, kad šeimai ar asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo turto jau turintiems asmenims.

Diversifikuotos investicijos – tvirtam finansiniam pagrindui

Investavimo esmė – įdarbinti pinigus taip, kad bėgant laikui jie generuotų pajamas bei augintų pradinio kapitalo vertę. Kitaip tariant, investuojama tam, kad pinigai būtų apsaugoti nuo infliacijos bei, valdant rizikas, kurtų finansinę grąžą, padedančią stiprinti finansinę nepriklausomybę. 

Kaip jau minėjau, nuosavas būstas turi investicinių savybių, tačiau taip pat užtikrina bazinius asmens ar šeimos poreikius. Tuo metu akcijos, obligacijos, biržoje prekiaujami fondai, trečiosios pakopos pensijų fondai, nuomai įsigytas antrasis nekilnojamasis turtas skirti būtent kapitalo auginimui. Svarbu rinktis tokias priemones, kurių rizika atitinka jūsų toleranciją, ir investuoti tik tą pajamų dalį, kurios neprireiks kasdieniams poreikiams.   

Net jei šiuo metu neturite papildomo rezervo, pradėti taupyti galima nedidelėmis sumomis. Rekomenduojama kas mėnesį atsidėti apie 20 proc. šeimos pajamų, kol sukaupsite 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę. Ją verta laikyti itin likvidžiose priemonėse. Kai suformuosite finansinę pagalvę, kitas lėšas taupymui reguliariai nukreipkite į plačiai diversifikuotas investicijas.

Namai suteikia saugumą ir komfortą, o įvairios investicijos padeda auginti kapitalą ir palaikyti finansinį stabilumą.  

Komentaro autorė Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė