Eglė Dovbyšienė. Skyrybos moterims kainuoja brangiau: kaip apsaugoti savo finansinę laisvę

Komentaro autorė Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė

Lietuvoje kasmet įvyksta apie 7 tūkst. skyrybų. Nors per pastarąjį dešimtmetį jų skaičius palaipsniui mažėjo, pagal ištuokų rodiklį Lietuva vis dar išlieka tarp pirmaujančių Europos valstybių. Remiantis statistika, du trečdalius skyrybų inicijuoja moterys. Tačiau finansinė realybė po skyrybų dažnai būna sudėtingesnė būtent joms.

Statistika rodo, kad nemaža dalis porų Lietuvoje išsiskiria po ilgesnio bendro gyvenimo – maždaug trečdalis skyrybų įvyksta vidutiniškai po 12 santuokos metų. Tai reiškia, kad iki skyrybų partneriai dažnai jau būna sukūrę bendrą finansinę sistemą, pasidaliję atsakomybėmis ir sukaupę bendrų įsipareigojimų.

Finansinių paslaugų bendrovės „Legal & General“ atliktas tyrimas Jungtinėje Karalystėje parodė, kad per pirmuosius metus po skyrybų moterų namų ūkio pajamos vidutiniškai sumažėja 41 proc., tuo tarpu vyrų – 21 proc. Šie skirtumai atsiranda ne skyrybų dieną. Jie dažnai formuojasi per visą bendro gyvenimo laikotarpį. Lietuvoje vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas 2025 m. sudarė apie 8,5 proc., o pensijų – apie 15 proc. Skyrybų atveju šie struktūriniai skirtumai tampa ypač matomi.

Kodėl finansinis smūgis dažniau tenka moterims

Moterų pajamų sumažėjimas po skyrybų nėra atsitiktinis – jį lemia darbo rinkoje ir šeimos vaidmenų pasiskirstyme susiformavę skirtumai.

To paties tyrimo duomenimis, apie 70 proc. atvejų vyrai šeimoje generuoja didesnę pajamų dalį. Todėl iširus bendram biudžetui moterims dažniau tenka prisitaikyti prie mažesnių asmeninių pajamų.

Karjeros pertraukos dėl vaikų priežiūros turi ilgalaikį poveikį pajamoms. Lietuvoje 88 proc. vaiko priežiūros išmokų gavėjų yra moterys. Net ir grįžus į darbo rinką tai dažnai reiškia lėtesnį atlygio augimą ir mažesnį pensinį stažą.

Svarbu ir tai, kad Lietuvoje moterų ir vyrų pensijų skirtumas sudaro apie 15 proc., o 2024 m. EBPO šalyse jis siekė apie 23 proc. Moterys pensijoje Lietuvoje vidutiniškai praleidžia apie 22 metus, vyrai – apie 15, todėl net ir nedidelis skirtumas per laiką tampa reikšmingas.

Būsto paskola po skyrybų: ką svarbu žinoti

Vienas jautriausių finansinių klausimų – būsto paskola. Praktikoje, ypač jei šeimoje yra vaikų, moteris dažniau lieka gyventi būste, kuriam buvo imtas kreditas. Tai reiškia, kad būtent jai dažniau tenka didesnė finansinė atsakomybė.

Santuokos metu paskola paprastai yra abiejų sutuoktinių įsipareigojimas. Dauguma paskolų grindžiamos solidariosios atsakomybės principu, todėl kiekvienas bendraskolis bankui atsako už visą paskolos sumą.

Skyrybų metu galimi keli pasirinkimai: vienas iš sutuoktinių gali perimti paskolą ir turtą; turtas gali būti parduodamas, o gautos lėšos naudojamos paskolai grąžinti; turtas gali likti vieno iš sutuoktinių vardu, tačiau paskolos sutartis nekeičiama ir įsipareigojimai lieka abiem buvusiems sutuoktiniams, jei vieno asmens pajamų nepakanka prisiimti visą finansinę naštą; galiausiai, kartu su banku galima ieškoti kito individualaus sprendimo. 

Skyrybų metu dažnai iškyla dilema – išlaikyti vaikams stabilumą nekeičiant būsto ar sumažinti finansinę naštą. Todėl svarbu įvertinti ne tik mėnesio įmoką, bet ir tai, ar vieno asmens pajamų pakaks kasdienėms išlaidoms bei finansiniam rezervui. Pirmieji metai po skyrybų neretai būna finansiškai įtempti, todėl sprendimas perimti didesnę naštą „dėl ramybės“ gali sukelti ilgalaikę įtampą. Kita vertus, išsiskyrus atsiranda daugiau finansinės kontrolės ir aiškumo dėl asmeninių įsipareigojimų.

Kodėl finansinis savarankiškumas svarbus kiekvienam?

Lietuvoje investuojančių moterų dalis nuosekliai auga, tačiau SEB banko duomenys rodo, kad santuokoje investuoja tik maždaug dvi iš penkių moterų. Tai reiškia, kad dalis finansinių sprendimų šeimose vis dar lieka vieno partnerio atsakomybėje.

Svarbu prisiminti, kad investuojant bendras šeimos lėšas tam tikrais atvejais gali būti reikalingas ir sutuoktinio sutikimas. Todėl aiškus susitarimas dėl finansų valdymo ir bendros finansinės situacijos supratimas tampa ne tik formalumu, bet ir saugumo klausimu.

Finansinis savarankiškumas nereiškia atsiribojimo nuo bendrų sprendimų. Tai reiškia gebėjimą suprasti, kur investuojamos šeimos lėšos, bei turėti dalį turto savo vardu. Diversifikuotos investicijos – fondai, obligacijos ar papildomas pensijų kaupimas – padeda kurti ilgalaikį stabilumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno pajamų šaltinio.

Skyrybos pačios savaime nesukuria finansinio atotrūkio – jos tik išryškina jau egzistuojančius skirtumus pajamose ir sukauptame turte. Todėl asmeninis rezervas, aiškus įsipareigojimų supratimas ir nuoseklus investavimas yra svarbūs nepriklausomai nuo gyvenimo etapo.