Gediminas Ruginis. Kada sulauksime naftos eros pabaigos?

Anksčiau buvo manoma, kad naftos išteklių neturime daug ir išnaudoję rezervus turėsime mažinti naftos vartojimą. Bet žmonės vis suranda naujų naftos telkinių, ir nafta pasibaigs ne dėl jos trūkumo, o dėl to, jog bus atsisakyta ją vartoti.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) prognozuoja naftos paklausos piką 2028 metais. Teigiama, jog aukštų naftos kainų ir nepastovaus tiekimo rizika spartins perėjimą prie švarių technologijų. Tik 2028 metai ne už kalnų ir tokie skaičiai prognozuotų ankstyvą naftos eros pabaigą. Naftos kartelis OPEC+ prognozuoja naftos paklausos augimą iki 2045 metų. Būtų galima nuspėti, jog naftą eksportuojančių šalių organizacija ir toliau tikisi didesnio naftos vartojimo, bet panašiai mąsto ir JAV Energijos informacijos administracijos agentūra. JAV energetikos ekspertės požiūris dar griežtesnis – naftos vartojimas nepasieks piko iki 2050 metų.

Mano nuomone, tiesa yra per vidurį. Viena pagrindinių priežasčių, kurios skiria minėtas prognozes, yra kelių transporto elektrifikacija. Pavyzdžiui, OPEC+ teigimu, naftos paklausa šiame sektoriuje iki 2045 m. išaugs apie dešimtadalį (10 proc.), o TEA prognozuoja, kad net pesimistiškiausiu scenarijumi naftos paklausa bus 14 procentų mažesnė. Net ir turint omenyje besivystančių ekonomikų augimą ir transporto paslaugų poreikį, matant dabartinį elektromobilių ir baterijų vystymosi tempą, sudėtinga tikėtis tokio didelio naftos augimo, kaip tikisi OPEC+.

Kita vertus, ne tik automobiliams reikia naftos. Žvelgiant istoriškai, sparčiai augančios ekonomikos dažnai neatsiejamos nuo augančios energijos paklausos. Dauguma žmonių šiuo metu vis dar gyvena besivystančios ekonomikos šalyse. Tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip JAV ar Vokietija naftos vartojimo pikas buvo pasiektas dar aštuntajame dešimtmetyje po pasaulį sukausčiusių energetikos krizių. Kitose šalyse naftos poreikis tik auga. Norint suprasti naftos vartojimo tendencijas, „Bloomberg“ duomenimis, vienas JAV gyventojas suvartoja apie 16 kartų daugiau naftos nei Indijos gyventojas ir beveik 6 kartus daugiau nei Kinijos gyventojas. Kol išsivysčiusių šalių naftos vartojimas stabiliai mažėja, besivystančiose ekonomikose naftos poreikis ir toliau augs. TEA taip pat pripažįsta, jog investicijos į švarią besivystančių šalių energetiką čia yra neproporcingai mažos.

Net ir su sparčiai augančiomis žaliosiomis technologijomis, norint patenkinti pasaulio ekonomikos ir žmonių skaičiaus didėjimo tempą, dar kurį laiką neišvengsime didesnio naftos poreikio. Du sektoriai, ties kuriais beveik visi sutaria, jog naftos poreikis augs iki 2050 metų, yra skrydžiai ir naftos chemijos produktai. Augant pasaulio ekonomikai skrydžių skaičius ir toliau augs, kaip ir mūsų plastiko bei kitų naftos chemijos produktų vartojimas. Net ankstyvą naftos pabaigą prognozuojanti TEA sutinka, jog vienkartinio plastiko atsisakymo ir perdirbimo nepakanka norint sumažinti plastikui reikiamą naftos poreikį. Elektra varomi lėktuvai dar yra tolima siekiamybė, tad nebent visas pasaulis prisijungtų prie Flygskam (šved. skraidymo gėda) socialinio judėjimo, naftos poreikis skrydžiams ir toliau augs.

Ką tokios prognozės gali reikšti paprastam vartotojui? Jeigu naftos sektoriaus įmonės savo investicijų sprendimus atliks pagal TEA prognozuojamą mažą naftos paklausą, bet vartojimas iš tiesų bus didesnis, naftos ir jos produktų kainos bus didesnės. Priešingu atveju vartotojai gali tikėtis mažesnių naftos kainų dėl pasiūlos perviršio, tačiau tada nelieka paskatos mažinti naftos vartojimą. Nors nuspėti, kaip keisis naftos kainos ilguoju laikotarpiu, šiuo metu yra labai sunku,  naftos rinkoms tampant labiau fragmentuotoms labiau tikėtinos nepastovios kainos.

Šiuo metu didžiausias nežinomasis tebėra technologijų vystymasis. Jeigu saulės, vėjo, baterijų technologijos augs spartesniu tempu, tobulės ir kitos naftą pakeičiančios technologijos, tikėtina, jog naftos pikas bus pasiektas per artimiausius dešimtmečius. Akivaizdu, jog augant pasaulio ekonomikoms, artimiausiu metu didesnis naftos poreikis dar išliks. 

Komentaro autorius Gediminas Ruginis, SEB banko Finansų rinkų departamento vyresnysis finansų analitikas