Gediminas Ruginis. Mokesčiai už taršos leidimus neišvengiamai kils

Pastaraisiais metais, mažėjant dujų kainoms ir pramonės aktyvumui, žemyn pradėjo leistis ir taršos leidimų kainos. Šiais metais Europos Sąjungos (ES) taršos leidimų kainos yra žemiausios nuo 2022 metų. Nepaisant to, šios rinkos dinamika yra išskirtinė, ir tikėtis gerokai mažesnių kainų ateityje nereikėtų.

ES apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) prekybos sistema įsigaliojo 2005 metais. Pagal šią sistemą siekiama apmokestinti ir efektyviai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Kiekvienais metais išleidžiamų ATL skaičius yra stabiliai mažinamas. Taip skatinama įmones pereiti prie mažiau taršių procesų ir įgyvendinti ES tikslą iki 2050 metų tapti klimatui neutralia zona. ATL prekybos sistemoje dalyvauja 27 ES valstybės narės, taip pat Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas. Išstodama iš ES, Jungtinė Karalystė sukūrė savo taršos leidimų sistemą. Atskirus mechanizmus turi ir kai kurios JAV valstijos, Šveicarija, Naujoji Zelandija.

Europos Komisijos duomenimis, ATL sistema apima beveik pusę (apie 45 proc.) visų ES emisijų ir daugiau negu 10 tūkstančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų įrenginių. Apie pusę viso ATL poreikio sunaudoja energetikos sektorius, kitą pusę – metalų, cemento, naftos pramonės sektorius, taip pat aviacija ir laivyba (su ribojimais). Nors dalį reikiamų leidimų įmonės gauna nemokamai, didžiausia taršos leidimų dalis turi būti perkama aukcionuose.

Nuo pat 2021 metų pabaigos iki 2023 metų vidurio taršos leidimai kainavo apie 90 eurų už CO2 emisijos toną – iki tol didžiausią visų laikų kainą. Kartu su popandeminiu ekonomikos atsigavimu išaugo ir išmetami emisijų kiekiai, tam prireikė daugiau taršos leidimų. Be to, dėl Rusijos sukeltos energetikos kainų krizės rekordiškai išaugo dujų kainos, kurios skatino ieškoti kitų alternatyvų. Palyginti su kitais iškastinio kuro produktais, gamtinės dujos išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tad, renkantis anglis ar mazutą, yra teršiama daugiau, ir dėl to išauga taršos leidimų poreikis. 2023 metų antroje pusėje situacija pasikeitė iš esmės – senojo žemyno ekonomika sustojo, dujų kainos gerokai nukrito, o kartu su jomis sumažėjo ir taršos leidimų poreikis.

Tyrimų agentūros „Bloomberg New Energy Finance“ duomenimis 2023 metais ES emisijos nukrito beveik penktadaliu (apie 17 procentų). Vienintelė išimtis buvo aviacija, kurios aktyvumas (ir emisijos) kiekvienais metais nuo 2021 metų šuoliavo aukštyn. Šie metai turėtų būti gana panašūs kalbant apie pačias emisijas – dujų vartojimas kol kas yra panašus kaip pernai, pramonė vis dar nėra atsigavusi, o skrydžių skaičius didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame žemyne.

ATL kainos atsitraukė nuo daugiau negu prieš metus pasiektų aukštumų ir šiais metais vidurkis yra maždaug 62 eurai. Nepaisant mažesnių kainų, palyginti su 25 eurų vidurkiu 2016–2020 metais, tai vis dar yra didelis kainos šuolis. Mažėjant taršos leidimų skaičiams ir nemokamiems ATL paskirstymams, pramonė yra skatinama imtis veiksmų mažinant savo emisijas arba mokėti dideles sumas taršos leidimams.

Trumpuoju laikotarpiu lūkesčiai dėl kylančių ATL kainų ir paklausos yra nedideli daugiausiai dėl iš lėto atsigaunančios Europos ekonomikos. Tačiau, žvelgiant į ateitį, mažai kas tikisi mažėjančių kainų – dauguma analitikų 2027 metais prognozuoja ATL kainas virš 100 EUR/t ribos. Sunku rasti gerų argumentų dėl ilguoju laikotarpiu krentančių kainų, nebent pati ES atsisakytų žaliojo kurso arba sustabdytų plėtoti taršos leidimų sistemą. Būtent dėl pačios sistemos struktūros ilgainiui mažėjantis leidimų skaičius ir mažėjantys nemokami jų paskirstymai, taip pat rinkos stabilumo rezervas ir kiti mechanizmai turėtų nulenkti svarstykles į aukštesnių kainų pusę.

Aukcionuose prekiaujamas leidimų skaičius yra ribotas – kiekvienais metais visų parduodamų leidimų skaičius yra nuolat mažinamas. Pagal dabartines prognozes naujai išleidžiamų taršos leidimų ATL sistemoje turėtų nebelikti apie 2040 metais. Mažinami nemokami taršos leidimai taip pat gerokai padidins paklausą. Taip siekiama skatinti įmones rinktis mažiau taršius gamybos būdus ir investuoti į naujas technologijas. Net jeigu dabar įmonės gali rinktis tiesiog mokėti už taršą ir nesiimti atitinkamų sprendimų, ateityje daugelis jų turės visiškai pakeisti savo veiklą.

Apyvartinių taršos leidimų perteklius ilgą laiką buvo chroniška sistemos problema. Tam spręsti buvo sukurtas rinkos stabilumo rezervas. Rinkoje susikaupus per dideliam leidimų skaičiui, tam tikra dalis leidimų, kuri būtų parduodama aukcionuose, būna perkeliama į rezervą. Nesenai mechanizmas buvo patobulintas ir dabar stabilumo rezervas turi nustatytas ribas, kurias viršijanti atsarga yra pašalinama taip neleidžiant susikaupti per dideliam leidimų skaičiui. Dabar net ilgas laikotarpis mažo ekonomikos aktyvumo neturėtų sukelti leidimo pertekliaus. Tikimasi, jog šis sprendimas neleis pasikartoti ankstesnių metų scenarijui, kai dėl per didelio  leidimų skaičiaus drastiškai krito kainos.

Didžiausia kritika ATL sistemai yra dėl to, kad ir taip brangi pramonė senajame žemyne tampa dar brangesnė ir pasauliniu mastu nekonkurencinga. Kam gaminti produkciją ES, jeigu galima tą patį produktą gaminti užsienyje be jokių taršos mokesčių ir importuoti į Europos Sąjungą? ES imasi spręsti šią problemą ir kuria pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PAKDM). Mechanizmo esmė yra suvienodinti kainas trečiosiose šalyse ir ES, kad dėl taršos mokesčių gamyba čia netaptų nekonkurencinga. Svarbu pabrėžti, kad, nors PAKDM yra teisingas ir laukiamas žingsnis apmokestinant taršą, kol kas sistema apims tik cemento, trąšų, elektros energijos, geležies, plieno, aliuminio ir vandenilio importą. Būtina pabrėžti, kad PAKDM aktualus tik vidinėje ES rinkoje, nes eksportuojant prekes į šalis be CO2 mokesčių ES prekės vis tiek bus brangesnės. Šiuo metu jau vyksta PAKDM pereinamasis laikotarpis (2023–2025 metai), kurio metu reikia pranešti apie prekių importą. Nuo 2026 metų sistema turėtų visiškai įsigalioti.

Žaliosios energetikos augimo sparta yra viena didžiausių rizikų ATL kainoms. Pavyzdžiui, Energetikos ministerijos teigimu, Lietuvoje praėjusiais metais elektros gamyba iš vėjo ir saulės elektrinių išaugo trečdaliu ir sudarė 70 proc. visos šalyje pagamintos elektros. Tačiau, žvelgiant plačiau, pokyčiai turėtų būti dar spartesni. Eurostato duomenimis, ES atsinaujinančiosios energetikos dalis tarp visų energijos šaltinių 2022 metais buvo tik 23 procentai. Norint iki 2030 metų pasiekti ES išsikeltą 45 proc. tikslą, atsinaujinančiosios energetikos vystymo tempas turėtų padvigubėti.

Kitoms taršioms sritims, dabar neįtrauktoms į ATL prekybos sistemą, taip pat greitai reikės taršos leidimų. Nuo 2027 metų kelių transportas ir pastatų šildymas bus apmokestinami antroje apyvartinių taršos leidimų sistemoje (ATL 2). Naujojoje sistemoje nebebus nemokamų leidimų, tačiau kaip švelninantis sprendimas pirmuosius trejus metus bus laikoma didesnė pasiūla ir 45 eurų kainos lubos. Pradėjus veikti ATL 2 sistemai liks labai nedaug sektorių, kurie išvengs taršos mokesčių. Didžiausias į jokią ATL sistemą nepatenkantis sektorius pagal išmetamas šiltnamio dujų skaičius yra žemės ūkis, jam kol kas didelių pakeitimų neplanuojama.
Beveik dvidešimt metų veikianti sistema turėjo daug pokyčių, tačiau svarbiausi aspektai vis dar lieka skatinti įmones pereiti prie mažiau taršių procesų ir apmokestinti teršėjus. Nei dėl pandemijos sustojusi ekonomika, nei karas Ukrainoje ir energetikos krizė nesustabdė tolesnio ATL sistemos plėtojimo ir žaliojo kurso. Net ir artėjant Europos Parlamento rinkimams ir esant didesniam neapibrėžtumui, ES turėtų išlaikyti kryptį ir toliau plėtoti taršos leidimų sistemą.

Komentaro autorius Gediminas Ruginis, SEB banko Finansų rinkų departamento vyresnysis finansų analitikas