Informacijos apie finansus gyventojai ieško ir bankuose, ir pas kaimynus

38 proc. lietuvių, priimdami sprendimus dėl finansų valdymo, informacijos ieško bankuose, 32 proc. patarimų teiraujasi ir šeimos ar pažįstamų. Artimųjų patarimais labiau linkę pasitikėti jaunesni žmonės iki 30 metų – taip elgiasi kas antras, rodo SEB banko inicijuotas Baltijos šalių gyventojų finansinių poreikių tyrimas. 

Labiausiai bankų pateikiama informacija Baltijos šalyse domisi Latvijos gyventojai – finansų institucijų kanaluose informacijos ieško kas antras. Estai, nors kaip lietuviai ar latviai labiausiai pasitiki bankų informacija, bet dar ypač  jos ieško ir kituose kanaluose – žiniasklaidoje, tinklalaidėse, socialiniuose tinkluose, klausia draugų, šeimos. Be to, estai išsiskiria ir tuo, kad dvigubai dažniau reikiamos informacijos ieško knygose – šį atsakymą rinkosi 14 proc. estų ir tik po 6 proc. lietuvių bei estų. 

„Priimant finansinius sprendimus išsami  informacija yra ypač svarbi. Tyrimas atskleidė teigiamą tendenciją, kad lietuviai naudojasi įvairiais šaltiniais savo finansinėms žinioms papildyti, tačiau estų pavyzdys rodo, kad informacijos nebūna per daug, o platesnis žvilgsnis į finansų valdymą gali padėti priimti įvairesnius ir naudingesnius sprendimus, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė. – Kita vertus, neramina tai, kad net 22 proc. lietuvių apskritai nesidomi finansine informacija priimdami sprendimus“. 

Jaunimas patarimų teiraujasi draugų ir ieško socialiniuose tinkluose

Tyrimas parodė, kad trijų Baltijos šalių jaunimas, skirtingai negu kitų amžiaus grupių gyventojai, apskritai gerokai dažniau domisi finansine informacija, jos ieško įvairesniuose kanaluose. 
Nors jaunimas mažiau varto bankų informacijos puslapius, tačiau finansine žiniasklaida naudojasi nuolat – joje patarimų ieško 35 proc. jaunimo Lietuvoje ir 41 proc. Latvijoje ( bendrai šį informacijos šaltinį renkasi 28 proc. lietuvių ir 32 proc. latvių). 

Tyrimas atskleidžia ir tai, kad jaunimui yra labiau priimtinos naujos žiniasklaidos priemonės – socialiniai tinklai, tinklalaidės. Socialiniuose tinkluose reikiamos informacijos apie finansų valdymą ieško po trečdalį lietuvių ir estų. Estų jaunimas taip pat išsiskiria tarp Baltijos šalių kaip ypač daug skaitantis finansinių knygų – šį informacijos kanalą renkasi 23 proc. šalies jaunimo (tą daro tik 8 proc. jaunų lietuvių ir 9 proc. latvių). 

Vis dėlto artimųjų patarimai jauniems žmonėms svarbiausi tiek Lietuvoje, tiek Estijoje – su šeima finansiniais klausimais tariasi 46 proc. jaunų lietuvių ir 57 proc. estų. 

„Tyrimas rodo, kad jauni žmonės finansinius sprendimus priima turėdami nemažai informacijos ir juos kruopščiai apsvarstę. Tarp jaunų žmonių mažiausiai ir tų, kurie teigia, kad priimdami finansinius sprendimus informacijos apskritai neieško“, – sako E. Dovbyšienė. 

Baltijos šalių gyventojų finansinių prioritetų tyrimą šių metų kovo mėn. atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Buvo apklausta po 1 tūkst. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.