Inga Miliauskienė. Nuo Medičių iki investuotojo Lietuvoje: kas ta privačioji bankininkystė?

Komentaro autorė Inga Miliauskienė, SEB banko Privačiosios bankininkystės ir investicinių paslaugų departamento vadovė

Dauguma bankininkystės sričių yra gerai pažįstamos ir lengvai suprantamos. Tačiau privačiąją bankininkystę iki šiol gaubia nemažai stereotipų. Istoriškai ji buvo siejama tik su itin didelį turtą sukaupusiais asmenimis, kuriems buvo teikiamos individualizuotos turto valdymo paslaugos. Vis dėlto šiandien privačioji bankininkystė sparčiai keičiasi. Gyventojų valdomas kapitalas didėja, daugėja investuojančiųjų ir kuriančių verslus. Todėl privačioji bankininkystė yra aktualesnė platesniam žmonių ratui, o jos vertė vis labiau siejama ne su turto dydžiu, bet su visapusišku sudėtingų turto valdymo klausimų sprendimu.

Europoje privačiosios bankininkystės ištakos siekia XV–XVII amžių. Italijoje Medičių šeimos valdomas bankas buvo vienas pirmųjų pradėjusių padėti turtingoms šeimoms valdyti jų turtą. Jau tais laikais didelį kapitalą valdantys žmonės susidurdavo su klausimais, kuriems spręsti reikėjo specializuotų žinių. Pavyzdžiui, kaip saugiai laikyti didelį turtą, kaip jį perkelti į kitą miestą (juk kartu vežtis didelį kiekį aukso buvo nesaugu), kaip organizuoti turto paveldėjimą pagal to meto teisę ir panašiai. Turtingiausių žmonių poreikiai tuomet reikšmingai skyrėsi nuo kitų banko klientų.

Istorinės aplinkybės lėmė, kad privačioji bankininkystė iki šiol yra apipinta įvairiais stereotipais. Vis dar manoma, kad tai tarsi išrinktųjų klubas, skirtas pasakiškai turtingiems žmonėms. Tiesa, norint tapti privačiosios bankininkystės klientu ir šiandien reikia atitikti tam tikrus turto kriterijus, tačiau ne jie lemia būtinybę naudotis paslaugomis. 

Nors vidutinis privačiosios bankininkystės kliento portfelis SEB banke sudaro daugiau nei 0,5 mln. eurų, pastebime, kad privačiosios bankininkystės paslaugomis klientai dažniausiai pradeda naudotis sukaupę 100–200 tūkst. eurų investuojamo turto. Tokio dydžio kapitalas tampa lūžio tašku, kai nebeužtenka standartinių finansinių sprendimų, todėl pradedama ieškoti individualizuotų investavimo bei turto planavimo paslaugų.

Turtą valdyti vienam tampa sudėtinga

Profesionaliai valdyti turtą dažniau tenka ne dėl sukaupto kapitalo dydžio. Pačiam tai padaryti tampa sudėtinga tuomet, kai kapitalo valdyme atsiranda keli skirtingi tikslai, įvairios turto klasės ar net skirtingos jurisdikcijos. Pavyzdžiui, žmogus siekia dalį turto investuoti taip, kad generuojama grąža padengtų kasdienes išlaidas, o kitą dalį išsaugoti ir perduoti paveldėtojams. Jeigu kasdien vis dažniau svarstoma ne apie tai, kokį investicinį produktą įsigyti ar parduoti, o kaip efektyviau suvaldyti investicijų visumą, greičiausiai turto valdymas jau tapo pernelyg sudėtingas.

Su sudėtingais finansiniais klausimais susiduria ir paveldėtojai bei įmonių savininkai, kai siekiama efektyviai paskirstyti kapitalą ar rasti tinkamą rizikos ir grąžos balansą. 

Įsivaizduokime, įmonės savininkas parduoda verslą ir susiduria su paradoksalia situacija – klausimų ne sumažėja, o padaugėja. Vieną dalį gautų lėšų verslininkas nusprendžia reinvestuoti į kitą verslą, antrą – skirti asmeninėms reikmėms, trečią – atidėti saugiam finansiniam rezervui ateičiai, o likusią – išsaugoti vaikams. Taip vietoje vieno turto iškyla kompleksinė kapitalo paskirstymo ir valdymo užduotis, o svarbiausia tampa ne pasirinkti vieną investicinę priemonę, bet tinkamai suvaldyti turto struktūrą.

Ne kam skirta, o kada

Galima sakyti, kad šiais laikais privačiosios bankininkystės paslaugos praverčia daug investuotojų ar verslininkų, tačiau ne kiekviename gyvenimo etape. Pradedantieji kaupti kapitalą pirmiausia siekia įdarbinti santaupas, uždirbti daugiau ir pasiekti konkrečius finansinius tikslus. Tuo metu į privačiosios bankininkystės ekspertus kreipiamasi tuomet, kai jau ieškoma sprendimų, kaip turtą valdyti sumaniau, efektyviau ir paprasčiau.

Didėjant kapitalui investuotojai natūraliai ieško platesnių investavimo galimybių nei tradicinės akcijos ar obligacijos. Privačioji bankininkystė padeda suplanuoti ir struktūruoti finansinį planą, įvertinti rizikas, gauti investavimo rekomendacijas, patikėti turto valdymą profesionalams. Taip pat suteikia prieigą prie ne viešai platinamų fondų bei alternatyvių investicijų. Be to, sudaromos galimybės kaupti ir saugoti kapitalą Vakarų Europos jurisdikcijose. 

Paveldėjimas – vienas dažniausių klausimų

Kol turtas kaupiamas, pagrindinis investuotojo tikslas dažniausiai yra auginti kapitalą. Tačiau pasiekus tam tikrą finansinį stabilumą prioritetai keičiasi. Vis daugiau dėmesio skiriama klausimams kaip apsaugoti turtą nuo infliacijos, rinkų svyravimų ar netikėtų gyvenimo aplinkybių, kaip užtikrinti šeimos finansinį saugumą ir perduoti turtą ateities kartoms.

Tad šiuolaikinėje privačiojoje bankininkystėje vienas dažniausių klientų klausimų – paveldėjimas. Siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp investuotojo turto augimo, jo apsaugos ir ilgalaikių šeimos tikslų.

Nuo Medičių laikų bankininkystė reikšmingai pasikeitė. O kai kas liko panašu – privačiosios bankininkystės sritis ir toliau orientuojasi spręsti individualius, nestandartinius ir brandžiame investavimo etape kylančius klausimus. Tačiau šiais laikais su tokiais klausimais susiduria gerokai daugiau žmonių nei anksčiau.