Iveta Pigagienė. Aistros dėl pensijų reformos atslūgo, tačiau išryškėjo svarbus reformos efektas
Iveta Pigagienė, „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė
Panašu, kad Lietuvoje prasideda kitas pensijų reformos etapas. Pirminės emocijos atslūgo, o gyventojų, nusprendusių trauktis iš II pakopos pensijų kaupimo, pastebimai sumažėjo. Per antrąjį šių metų ketvirtį prašymų nutraukti kaupimą buvo gauta apie 5 kartus mažiau nei per pirmąjį metų ketvirtį, rodo bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ duomenys. Tačiau dar labiau išryškėjo pagrindinis neigiamas reformos efektas – dažniau pasitraukia jauniausi dirbantys gyventojai.
Pirmąjį metų ketvirtį buvo akivaizdu, kad pensijai skirtas lėšas iš II pakopos pensijų fondų dažniau atsiima mažesnes pajamas uždirbantys gyventojai. Tuo metu naujausi balandžio – birželio mėnesių duomenys parodė, kad antrąjį metų ketvirtį gyventojų, nusprendusių nebekaupti pensijai, buvo apylygiai visose pajamų kategorijose. Tai dar kartą patvirtina, kad įsigaliojus reformai lėšos pirmiausiai buvo atsiimtos vartojimo reikmėms ar kitiems individualiems finansiniams klausimams spręsti.
Šiuo metu stabilizavosi tiek iš II pensijų pakopos fondų pasitraukiančių, tiek juose pradedančių kaupti gyventojų skaičius. Be to, svarbu priminti, kad bendrai II pakopos pensijų sistema šalyje laikosi stabiliai ir užtikrintai – nors daug kalbama apie pasitraukiančius asmenis, dauguma gyventojų sistemoje kaupia ir toliau.
Vis dėlto, stabilumas nereiškia, kad reforma neturėjo jokio neigiamo poveikio.
Nerimą kelia jauniausi dirbantieji
Apibendrinus pirmojo ir antrojo metų ketvirčių duomenis dar labiau išryškėjo, kad didesnė dalis pasitraukiančiųjų – tarp jauniausių dirbančių lietuvių.
Šių metų pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad iš II pakopos pensijų fondų dažniau pasitraukia jauni, iki 35 metų dirbantys asmenys bei tie gyventojai, kurių pajamos yra mažesnės už vidutinį atlyginimą. Tuo metu vyresni nei 55 metų gyventojai iš sistemos pasitraukia rečiausiai, nes artėjant pensijai geriau supranta, kad jai reikia ruoštis.
Nerimą kelia ir tai, kad nemaža dalis iš fondų atsiimtų lėšų nėra investuojamos, o tiesiog lieka gyventojų sąskaitose. Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. gegužę gyventojai einamosiose sąskaitose (vienadieniuose indėliuose) laikė apie 22 mlrd. eurų – net 4 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus.
Pamiršta sudėtinių palūkanų efektą
Jauniausių dirbančių gyventojų situacija gali tapti ilgalaike pensijų sistemos problema. Jaunam žmogui pensija atrodo tolima, todėl sprendimas taupyti dažnai atidedamas. Tuo metu investavime didžiausias žmogaus sąjungininkas yra laikas – kuo anksčiau pradedama kaupti ir investuoti lėšas, tuo didesnį rezultatą sukuria sudėtinių palūkanų efektas.
Sudėtinių palūkanų efektą galime iliustruoti paprastu pavyzdžiu*. Tarkime, 35 metų žmogus II pakopos pensijų fonde kaupia nuo 22 metų ir uždirba 1 500 eurų atskaičius mokesčius. Šiai dienai jis yra sukaupęs apie 12 000 eurus. Jei kaupimą tęstų dar 30 metų iki 65 metų, jo sukaupta suma galėtų siekti apie 183 000 eurų. Iš jų net 62 proc., t.y. daugiau nei 114 tūkst. eurų sudarytų investicinė grąža, apie 44 tūkst. eurų – paties žmogaus į fondą sumokėtos įmokos, dar apie 23 tūkst. eurų – valstybės sumokėtos įmokos. Daugiau nei 40 proc. iš minėtų 182 tūkst. eurų būtų uždirbta per paskutinius 10 investavimo metų, kadangi sudėtinių palūkanų efektas reikšmingiausiai atsiskleidžia investicinio laikotarpio pabaigoje, po 30 metų investavimo.
Maksimalus potencialas – taupant nuo pirmo atlyginimo
Aptartas pavyzdys puikiai iliustruoja, kad didžiausia klaida, kurią gali padaryti jaunas žmogus – atsisakyti potencialo, kurį sukuria ilgas, 30–40 metų, investavimo periodas.
Maksimali nauda pasiekiama tuomet, kai asmuo investuoti pradeda gavęs patį pirmąjį savo atlyginimą. Be to, ankstyvas investavimas padeda ugdyti įprotį ir ilgainiui žmogus net nebejaučia kažko atsisakantis – lėšas investavimui atideda lygiai taip pat, kaip ir kitoms kasdienėms reikmėms.
Jauniems dirbantiesiems rūpintis savo finansine ateitimi svarbu ir vertinant Lietuvos demografines tendencijas. Visuomenei senstant, vienam dirbančiajam teks išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus žmonių, todėl atsakomybė už finansinį saugumą senatvėje vis labiau teks pačiam žmogui. Sprendimai, priimami tik pradėjus dirbti, gali turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei po kelių dešimtmečių.
*Pateiktas pavyzdys apskaičiuotas remiantis SEB II pakopos pensijos skaičiuokle ir joje nurodytomis skaičiavimo prielaidomis.
