Ką tikimės išvysti įmonių finansinėse ataskaitose šiems metams baigiantis?

Kasmet prasidėjus pirmosioms pūgoms su šypsena prisimename antraštes, teigiančias, kad štai žiema ir mus, ir kelininkus vėl užklupo netikėtai. Vis dėlto, galvojant apie verslo pasirengimą ekonominėms ir finansinėms pūgoms, šypsenos lieka kiek mažiau. Audrų, drebinusių ir tebedrebinančių viso pasaulio ekonomiką, šiemet buvo itin gausu. Tai ir aukštyn šuoliuojanti infliacija, kokios neregėjome dešimtmečius, ir centrinių bankų siekiai ją pažaboti sparčiai keliant palūkanų normas, taip pat energetinė krizė ir Rusijos agresija Ukrainoje, dėl kurių smarkiai padidėjo energetinių išteklių kainos, sukėlė suirutę daugelyje rinkų ir sektorių, taip pat galimai prasidedanti ekonominė recesija. Tai – keli didžiausi iššūkiai, keliantys susirūpinimą ir valstybių institucijoms, ir ekonomistams, ir verslininkams.

Sutinku, kad dalies šių grėsmių ir įvykių nebuvo įmanoma numatyti. Tačiau nestabiliame ir nuolat kintančiame pasaulyje verslas veikia nuolat, tad visai pagrįstai galėtume tikėtis, kad ir valdyti kylančią finansinę riziką bent jau didžiosios įmonės turėtų būti neblogai pasiruošusios. Vis dėlto atidesnis žvilgsnis į bendrovių veiklos ataskaitas atskleidžia ką kita.

Išvestinės finansinės priemonės vis dar retenybė

Kad įvertintume, kaip mūsų regiono verslo flagmanai ruošiasi valiutų kursų, palūkanų normų ir žaliavų kainų svyravimo rizikai, išanalizavome „Nasdaq Baltic" biržoje oficialiame sąraše kotiruojamų įmonių (išskyrus finansinio sektoriaus įmones) skelbiamas finansines 2021 metų ataskaitas. Ypatingą dėmesį skyrėme bendrovių taikomoms išvestinėms finansinėms priemonėms grėsmėms valdyti.

Šiokių tokių gerų žinių esama. Pastebėjome, kad per pastaruosius dvejus metus padaugėjo Baltijos šalių įmonių, kurios taiko tokias priemones. Jeigu 2019 metais išvestines finansines priemones naudojo kiek mažiau negu trečdalis (31 proc. tirtų Baltijos šalių įmonių), tai 2021 metais pasirinkimo, išankstinius, ateities sandorius sudarė ir naudojo kitas išvestines priemones  38 proc. biržoje kotiruojamų įmonių. Vis dėlto, verta pastebėti, kad, palyginti su Suomijos, Švedijos ar Vokietijos įmonėmis, Baltijos valstybių bendrovės rizikai ir valdymo priemonėms vis dar skiria pernelyg mažai dėmesio.

Ypač susirūpinti skatina kelios sritys. Pirmoji – taikomos priemonės valiutų kurso svyravimo rizikai valdyti. Būtina pažymėti, kad finansų rinkoms būdingas nepastovumas, kuris gali būti sunkiai prognozuojamas. Tai ypač būdinga valiutų rinkoms. Įvairių sukrėtimų šiemet netrūko, o vieną iš jų stebėjome šį rudenį, kai 2022 m. rugsėjo 28 d. euras JAV dolerio atžvilgiu buvo nukritęs iki istoriškai žemiausio lygio per pastaruosius dvidešimt metų. Brangus JAV doleris įmonėms, kurios atsiskaito už prekes ar paslaugas populiariausia tarptautinių atsiskaitymų valiuta pasaulyje, yra nepalankus dėl to, kad, norint nusipirkti tą patį dolerių kiekį, reikia išleisti didesnį kiekį eurų.

Verta atkreipti dėmesį, kad daugelis Baltijos šalyse veikiančių įmonių atsiskaito įvairiomis valiutomis, iš kurių populiariausios pernai buvo JAV doleriai, Švedijos ir Norvegijos kronos, Lenkijos zlotai, Didžiosios Britanijos svarai sterlingų. Valiutų kurso svyravimo rizika aktuali  dviem trečdaliams tirtų bendrovių, tačiau tik kas ketvirta iš jų taikė išvestines finansines priemones šiai rizikai valdyti. Kitos naudojo alternatyvius metodus finansinei rizikai valdyti, tokius kaip piniginių srautų valdymas, kainodaros pokyčių koregavimas, kitų valiutų konvertavimas į eurus iškart juos gavus į sąskaitą ir kita.

Nors išvestinių priemonių valiutų svyravimo rizikai valdyti rodikliai per dvejus metus kiek pagerėjo, mūsų regionui dar toli gražu iki Vakarų Europos ar Skandinavijos šalių. Be populiariausių priemonių, tokių kaip išankstiniai valiutos keitimo sandoriai (angl. forward) ar pasirinkimo sandoriai (angl. opcion), didžiosios Europos įmonės taiko ir modernias, pasirinkimo sandoriais paremtas draudimosi strategijas. Deja, pastarosios tarp Baltijos šalių įmonių vis dar nėra paplitusios.

Palūkanų normų kilimas užklupo netikėtai

Kita rizika, su kuria pastaraisiais metais susidūrė viso pasaulio verslas, yra palūkanų normų kilimas. Ši grėsmė itin aktuali ir Baltijos šalių įmonėms: nors ją patiria 27 tirtos biržoje kotiruojamos bendrovės, tik 5 iš jų taiko išvestines priemones rizikai valdyti. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad įmonės pernai nesitikėjo didelių palūkanų normų pokyčių. Dar metų pradžioje trijų mėnesių EURIBOR buvo -0,57 procento. Įmonės tikėjosi, kad šis lygis mažai keisis dar ilgą laiką, bet šiuo metu trijų mėnesių EURIBOR jau viršija 2 procentus.

Kaip puikiai žinome, tikroji padėtis šiemet buvo gerokai kitokia, negu prognozavo verslas. Norėdamas kovoti su rekordiškai didele infliacija, Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet jau keturis kartus didino pagrindines palūkanų normas, pastarąjį kartą gruodžio 15 dieną – 50 bazinių punktų. SEB bankas tikisi, kad palūkanos dar du kartus gali būti keliamos kitų metų pradžioje, tad nuo dabartinio 2,50 procento lygio, gali išaugti dar daugiau. 

Tokie procesai vyksta ne tik Europos Sąjungoje. Gruodžio mėnesį Anglijos bankas pakėlė palūkanas šiais metais jau aštuntą kartą iki 3,5 procento, anksčiau toks lygis buvo 2008 metų pabaigoje. Dėdama pastangas lėtinti infliaciją, JAV Federalinio rezervo sistema (FED) palūkanas kėlė taip pat itin sparčiai: keturiskart iš eilės 75 baziniais punktais ir paskutinį kartą 50 bazinių punktų, o palūkanos šiuo metu taip pat aukščiausios nuo 2007 metų pabaigos. Akivaizdu, kad tai turės pasekmių ir pasaulio, ir Baltijos šalių įmonių rezultatams, tad ir priemonėms šiai rizikai valdyti būtinas gerokai didesnis dėmesys, negu mūsų regiono verslas skyrė iki šiol.

Išteklių ir žaliavų kainų svyravimu nesirūpino 7 iš 10 įmonių

Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad vis daugiau bendrovių savo finansinio stabilumo iššūkiu laiko kylančias elektros energijos kainas. Šie metai atskleidė, kokie skausmingi verslui gali būti energetikos išteklių, žemės ūkio, metalų ir kitų žaliavų kainų šuoliai. Pasaulio rinkose dujų, elektros energijos kainos auga ne procentais, o kartais. Tačiau priemonių šiai grėsmei valdyti iki šiol ėmėsi tik nedaugelis bendrovių. Vos keturios biržoje kotiruojamos Baltijos šalių bendrovės taikė išvestines finansines priemones rizikai, susijusiai su elektros ir kuro kainų, žaliavų svyravimais, valdyti. 72 proc. įmonių savo metinėse atskaitose nepaminėjo, kad patiria žaliavų kainų riziką, nors turbūt didžiausia įmonių dalis naudoja elektros energiją produkcijai gaminti ar savo veiklai vykdyti.

Taigi, nors nestabili ir šiemet ypatingai sunkiai prognozuojama padėtis pasaulio finansų rinkose turėtų skatinti Baltijos šalių įmones skirti gerokai didesnį dėmesį finansinei rizikai valdyti, palyginti su Vokietijos, Švedijos, Suomijos ar Didžiosios Britanijos didžiųjų įmonių praktika, mūsų bendrovės dar gerokai atsilieka. Dauguma didžiųjų Europos įmonių turi pasitvirtinusios finansinės rizikos valdymo politikas, kurios aiškiai apibrėžia įmonės apsidraudimo tikslus ir taikomą apsidraudimo strategiją. Ši praktika Baltijos šalyse vis dar nėra plačiai paplitusi.

Savo finansiniu stabilumu, o kartu ir kreditingumu bei ilgalaikės veiklos perspektyvomis besirūpinančiam verslui Baltijos šalyse finansinės rizikos valdymas turėtų tapti vienu svarbiausių prioritetų. Belieka tikėtis, kad pastarieji metai įmones paskatino į grėsmes nebežiūrėti pro pirštus ir, analizuodami įmonių finansines ataskaitas kitąmet, išvysime kur kas didesnį dėmesį finansinei rizikai valdyti.

Komentaro autorius Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas