Kas trečia didelė Baltijos šalių įmonė vis dar neskiria pakankamai dėmesio tvarumui

Daugiau negu trečdalis didžiųjų Baltijos šalių įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 20 mln. eurų, nevertina savo produktų ar paslaugų poveikio aplinkai. Didžiausias iššūkis, kaip ir ankstesniais metais, ir toliau yra aiškios vizijos ir strategijos sukūrimas, rodo SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių finansų direktorių apklausa.

„Lietuvoje, kaip ir Estijoje, įmonių prioritetas tvarumo atžvilgu nuo praėjusių metų beveik nepakito – savo poveikį aplinkai šiose šalyse vertina apie 60 proc. didžiųjų įmonių. Į priekį pažengė tik kaimyninė Latvija, kur 69 proc. įmonių nustato, koks yra jų poveikis aplinkai, nors pernai jų buvo tik kiek daugiau negu pusė. Nepaisant geopolitinės padėties ir sumaišties energetikos sektoriuje, įmonėms pradėti veikti reikia dabar, nes, kuo vėliau jos startuos, tuo greičiau reikės įveikti tuos pačius iššūkius, kad pasivytų konkurentus, nes verslo tvarumo pokyčiams reikia ilgalaikių pastangų. Tam būtina skirti nuolatinį dėmesį“, – sako Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.

Ateitis šviesi, bet dar nėra tvari

Lietuvoje savo poveikio aplinkai nevertinančių įmonių dalis, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, yra didžiausia ir siekia 41 procentą. Be to, daugiau negu dešimtadalis (12 proc.) įmonių Lietuvoje ne tik nevertina savo poveikio aplinkai, bet ir neketina to daryti dar mažiausiai metus. Palyginimui, Estijoje tokių įmonių beveik perpus mažiau (7 proc.), Latvijoje – vos 4 procentai. Beje, vienintelėje Lietuvoje šių įmonių dalis per pastaruosius metus padidėjo. 

Tokią tendenciją norėtųsi sieti su taupymu ir pesimistinėmis nuotaikomis, tačiau yra atvirkščiai. Lietuvos verslininkai į ateinančius dvylika mėnesių žiūri pozityviausiai: kas ketvirtas (24 proc.) tikisi savo prekių ar paslaugų paklausos augimo, kai Estijoje tokių yra 18 proc., Latvijoje – vos 11 procentų.  Paklausos mažėjimą prognozuoja 24 proc. Lietuvos, 36 proc. Latvijos ir 39 proc. Estijos didžiųjų įmonių atstovų.

„Tarptautinių tyrimų duomenimis, net trys iš keturių Z kartos vartotojų už tvarius produktus ar paslaugas yra pasiruošę mokėti daugiau. Taigi investicijos į tvarius, aplinkai draugiškus sprendimus ne tik atsiperka, bet ir duoda dividendų, nes padeda pritraukti naujų klientų ir kurti gerą įvaizdį. Augti planuojančioms, bet apie tvarumą negalvojančioms įmonėms per ilgesnį laiką gali tekti nusivilti“, – pastebi V. Juzikis. 

Tvarumo naudos toli ieškoti nereikia. Puikus to pavyzdys yra dabartinė energetikos krizė. Į atsinaujinančius energijos išteklius investavusios įmonės šiandien veiklą gali planuoti lanksčiau, o to padaryti nespėjusios susiduria su finansiniais sunkumais ir net yra priverstos stabdyti veiklą. 

Nežino, kaip ir ko siekti

Pagrindinis tvarumo kelionę stabdantis veiksnys visose trijose šalyse tas pats – įmonių finansų vadovai pasigenda aiškios vizijos ir strategijos. Tokią problemą įvardija 24 proc. verslo atstovų Latvijoje, 27 proc. Lietuvoje ir 31 proc. Estijoje.

Taip pat Baltijos šalių įmonėms trūksta žinių apie reguliavimą ir reikalavimų atitiktį (18–23 proc. respondentų), stinga finansinių išteklių (9–19 proc.), sunku rasti partnerių, kurie padėtų įgyvendinti tvarius pokyčius (8–18 proc.).

„Įmonių finansų vadovai kasmet įvardija vis kitas problemas, o tai gali rodyti bendros gerosios praktikos rinkoje bei aiškaus reguliavimo lūkesčių trūkumą. Tačiau augantis įkvepiančių pavyzdžių skaičius nuteikia optimistiškai. Matydamos sėkmės istorijas ir turėdamos, nuo ko atsispirti, vis daugiau įmonių drąsiau imasi tvarių pokyčių“, – sako SEB banko valdybos narys.

Mažiausia pyrago dalis – tyrimams ir plėtrai

Tvarumo biudžetą turinčios Lietuvos įmonės per artimiausius metus šias lėšas pirmiausia numato skirti tvarumo strategijai kurti ir plėsti (39 proc.), taip pat CO2 pėdsakui įvertinti (31 proc.) ir tvarumo siekiančios organizacijos kultūrai kurti ir ugdyti (31 proc.). Tokie pat pagrindiniai prioritetai ir kitose Baltijos šalyse, tik CO2 pėdsako įvertinimui jose numatoma skirti daugiau dėmesio (atitinkamai 42 proc. Latvijoje ir 46 proc. Estijoje). 

V. Juzikis atkreipia dėmesį, kad bene mažiausiai didžiųjų įmonių atstovai planuoja investuoti į tyrimus ir plėtrą, kad patobulintų produktus, paslaugas ar sukurtų ir įdiegtų naujas. Lietuvoje tokių tėra 15 proc., Latvijoje – 22 proc., Estijoje – 24 procentai.

„Šiuo atžvilgiu verslininkai, tikėtina, praleidžia galimybę, kadangi tvaresni, aplinkai draugiški produktai ar paslaugos gali suteikti konkurencinį pranašumą. Žinoma, tai gali būti ilgalaikio plano dalis – pirmiausia tinkamai pasiruošti, suderinti procesus, o tuomet ieškoti naujų galimybių. Belieka tikėtis, kad pasiruošimo etapas pernelyg neužsitęs, ir Lietuvos įmonės sėkmingai užims lyderių pozicijas pasiūlydamos rinkai tvarius ir aplinką tausojančius produktus bei paslaugas“, – teigia V. Juzikis.

Pagrindiniai Lietuvos įmonių iššūkiai, susiję su poveikio aplinkai mažinimu, per artimiausius metus: aiškios vizijos ir strategijos parengimas (27 proc.), žinių gilinimas ir atitikties reikalavimų išmanymas (23 proc.), tinkamų partnerių suradimas (16 proc.).

SEB bankas tyrimą atliko šių metų rugsėjį. Tyrimo metu apklausti 255 banko klientai, didžiausių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikiančių bendrovių finansų direktoriai.