Kiek gamtai ir piniginei kainuoja gyva ir dirbtinė Kalėdų eglutė?

Gali būti, kad jūsų, kaip ir daugumos gyventojų, galva metų pabaigoje ima braškėti nuo sprendimų, kuriuos tenka priimti artėjant žiemos šventėms. Vienas jų – kokia eglute, gyva ar dirbtine, šiemet puošti namus? Kas antras lietuvis savo namus šiemet ketina puošti dirbtine egle, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. 

Ir vienokio, ir kitokio pasirinkimo argumentų pagrįstai girdime apsčiai, bet ir vienu, ir kitu atveju neretai nuskamba tvarumo tema. Vieni piktinasi, kad kasmet nukertama tūkstančiai medelių, kuriais pasidžiaugiame vos kelias savaites, kiti atkreipia dėmesį į poveikį aplinkai, kurį daro dirbtinių eglių gamyba. O kam teikia pirmenybę Lietuvos gyventojai, koks pasirinkimas laikomas tvariu ir kokią įtaką jis turi mūsų piniginei? 

Kas palankiau kišenei? 

Lietuvių favoritės aiškios: kas antras gyventojas šiemet žiemos šventėms ketina puošti dirbtines eglutes, rodo SEB banko iniciatyva lapkritį atliktas tyrimas. 

Perpus mažiau, 24 proc., rinksis gyvas eglutes. Ir tik kas dešimtas gyventojas nurodo pats auginantis eglutę, kurią ir ketina puošti šventėms.

Tie, kurie šiemet dirbtinę eglę įsigis ir dabins pirmą kartą (SEB banko tyrimo duomenimis, tokių tėra vos 3 proc.), šiai šventinei puošmenai šiemet, tikėtina, išleis apie 30–60 eurų. 

Nagrinėjant gyvų eglučių pasiūlą interneto parduotuvėse matyti, kad medeliai šventėms atsieis 25-60 eurų, priklausomai nuo rūšies, dydžio, turi vazoną, ar ne.

Gyvos žaliaskarės po švenčių ne visada iškeliauja būti perdirbtos, yra pasodinamos atgal į dirvą, bet, deja, kartais vis dar išmetamos. Tuo tarpu dirbtinės eglės džiugina ne vieną sezoną.

SEB banko apklausos duomenimis, kone pusė (49 proc.) dirbtines eglutes besirenkančių gyventojų teigia jas naudojantys dvejus–penkerius metus, o daugiau negu ketvirtadalis (28 proc.) – šešerius– dešimt metų. Ilgiau negu dešimtmetį tą pačią dirbtinę eglutę naudoja penktadalis (20 proc.) gyventojų. 

Taigi tiesiog sulyginti dirbtinių ir gyvų eglučių kainas nebūtų visai sąžininga. Ir vis dėlto matyti, kad kainos atžvilgiu svarstyklių lėkštelė svyra dirbtinių eglučių pusėn.

Kas tvariau?

Apie tai, kokių eglučių, gyvų ar dirbtinių, naudojimas švenčių dekorui daro mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, pasaulyje diskutuojama dešimtmečius. Ir šioje diskusijoje, panašu, pirmauja gyvų medelių šalininkai.

Pastarieji gana dažnai cituoja dar 2009 metais paskelbtą Kanados mokslininkų  tyrimą, kurio metu buvo lyginamas dirbtinių ir natūralių eglučių gyvavimo ciklas. Įvertinus eglučių gamybai būtinų gamtos išteklių išgavimą ir apdirbimą, medelių naudojimą ir perdirbimą, gyvų ir dirbtinių eglučių poveikį žmogaus sveikatai, ekosistemai, klimato kaitai ir ištekliams, nustatyta, kad natūrali eglutė, kurią vėliau galima vėl pasodinti, yra geresnis pasirinkimas, ypač  atsižvelgiant į poveikį klimatui ir išteklių, reikiamų tokioms eglutėms užauginti, naudojimą.

Kita vertus, dirbtines eglutes žmonės puošia ilgą laiką – naujos neįsigyja bent kelerius, o kai kurie – net keliolika metų. Tiesa, tie gyventojai, kurie teikdami pirmenybę dirbtinėms eglėms norėtų mažinti jų neigiamą poveikį aplinkai, teoriškai tokias eglutes turėtų naudoti bent dvidešimt metų. O tai sudėtinga, nes kasmet naudojamos dirbtinės eglės bėgant metams praranda žavesį ir jau po dešimties–dvylikos metų ima atrodyti nebe tokios puošnios. 

Vis dėlto gyvos eglutės taip pat nėra vienareikšmiškai tvarus pasirinkimas. Ir minėti Kanados tyrėjai, ir aplinkos apsaugos organizacija „Greenpeace“ atkreipia dėmesį, kad medelynai, kuriuose auginamos eglutės, dažnai daro neigiamą įtaką biologinei ekosistemų įvairovei.

Svarstoma ir tai, ar nukertamos jaunos eglutės spėja absorbuoti daugiau anglies, negu jo išskiria. Be to, kaip teigia „Greenpeace“, auginant medelius neretai naudojami pesticidai taip pat turi poveikį aplinkai. O kur dar poveikis aplinkai medelius transportuojant iš augintojų tiekėjams ir pirkėjams.

Draugiškiausios aplinkai – draugiškiausios ir kišenei

Kita vertus, neigiamu poveikiu aplinkai pasižymi ir dirbtiniai medžiai. Be to, pastarieji dažniausiai yra biologiškai neskaidūs, išmesti ilgam gali teršti aplinką. Atkreipiamas dėmesys ir į žalingą iš naftos gaunamo polivinilchlorido, iš kurio gaminamos dirbtinės eglutės, poveikį aplinkai.

Tad ką rinktis, jeigu norime, kad mūsų šventinės puošmenos poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis? 

Visų pirma, reikėtų papuošti šalia namų ar kieme augančią žaliaskarę. Aišku, tokia galimybe gali pasidžiaugti toli gražu ne visi, todėl kitas aplinkai draugiškas pasirinkimas galėtų būti vazone augantis gyvas medelis, kurį po švenčių būtų galima pasodinti. 

Rūpinantis eglutės poveikiu aplinkai, pirmenybę vertėtų teikti Lietuvoje užaugintai žaliaskarei, kurios kelionė iki prekybos vietos ir jūsų namų būtų trumpesnė, taigi ir  mažiau anglies dvideginio būtų išmetama į atmosferą. Jeigu renkatės nukirstą lietuvišką eglutę, po švenčių būtinai nuneškite ją į surinkimo vietą perdirbti.

Alternatyvus aplinkai draugiškas sprendimas  – pasigaminti eglutę patiems iš daiktų ir medžiagų, kurios jau yra namuose, atsinešti lauke surinktų medžių šakų – internete gausu idėjų ir pasiūlymų, kaip tvariai dekoruoti namus šventėms naudojantis tuo, kas jau po ranka. Svarbiausia, kad daugumai šių idėjų įgyvendinti neprireiktų  didelių išlaidų, o dar geriau – jokių išlaidų.

Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė