Kiek gyventojai skolinasi įprastam ir žaliajam būstui?

SEB banko pirmo šių metų ketvirčio statistika rodo, kad vidutiniškai klientai visoje Lietuvoje būstui skolinasi arti 100 tūkst. eurų. Jei imama žalioji paskola būstui, skirta energiškai itin taupiems būstams finansuoti, dėl didesnės tokio būsto kainos, kreditas vidutiniškai siekia 143 tūkst. eurų. Pirmą metų ketvirtį žaliosios būsto paskolos sudarė beveik trečdalį visų būsto paskolų. 

„Gyventojų noras įsikurti ir gyveni tvaresniame, o kartu ir gerokai taupesniame būste neslopsta. Žaliuosius būsto kreditus teikiame jau kiek daugiau negu metus. Jų dalis pastaruoju metu siekia apie trečdalį visų teikiamų būsto kreditų. Tokią tendenciją lemia ir vis didėjanti žaliojo būsto pasiūla rinkoje, kai gyventojai, norintys gyventi tvariau, gali ne tik ryžtis patys statytis individualų namą, bet ir išsirinkti patraukliausią pasiūlymą iš esančių rinkoje ir siūlomų nekilnojamojo turto vystytojų, taip pat svarbios ir specialios kreditavimo sąlygos“, – teigia SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Anot jos, didesnę paskolos sumą žaliesiems būstams lemia tai, kad nemažą šių būstų dalį vis dar sudaro individualūs namai. Be to, žalieji butai ir namai NT plėtotojų vystomuose projektuose dėl naudojamų technologijų ir sprendimų įprastai yra brangesni. 

„Skaičiuojame, kad rinkoje šiuo metu yra bent trisdešimt nekilnojamojo turto vystytojų plėtojamų žaliojo būsto kriterijus atitinkančių projektų, įskaitant ir statomus gyvenamųjų namų kvartalus. Jų skaičius artimiausiu metu, tikėtina, vis augs. Tai reikš, kad gyventojai turės vis daugiau  galimybių rintis energiškai efektyvius namus“, – mini E. Dovbyšienė. 

SEB banko žaliasis būsto kreditas suteikia specialias sąlygas įsigyti gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, pasižymintį dideliu energiniu efektyvumu. Kad atitiktų SEB banko žaliojo būsto kredito reikalavimus, iki 2021 m. pastatytas būstas turi atitikti ne žemesnę negu A++ energinio naudingumo klasę. Jei būstas pastatytas ar statomas po 2021 m. jis turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę ir būsto pirminės energijos poreikis (pavyzdžiui, šildymui, elektrai) turi būti 10 % mažesnis už beveik nulinę energiją naudojančių pastatų standartą. Šie kriterijai nustatyti remiantis Europos Sąjungos Taksonomijos reglamentu.

SEB banko statistika rodo, kad bendrai vidutinė būsto paskola šiemet išaugo 12 proc., palyginti su pirmu 2022 m. ketvirčiu. Didžiausia ji Vilniaus apskrityje (115 tūkst. eurų). Kauno ir Panevėžio apskrityje vidutiniškai gyventojai būstui skolinasi 95 tūkst. eurų, Klaipėdos – 72 tūkst. eurų, Šiaulių – beveik 70 tūkst. eurų. Kituose mažesniuose šalies apskrityse gyventojai būstui vidutiniškai skolinasi 60–70 tūkst. eurų. 

Vilniuje išduodama viena iš keturių būsto paskolų, Kaune – ketvirtadalis, Klaipėdoje – dešimtadalis visų būsto paskolų.

SEB banko statistika rodo, kad šiuo metu būstui dažniausiai skolinasi 26-45 metų  gyventojai, kurie sudaro daugiau negu 80 proc. visų besiskolinančiųjų būstui. Vidutiniškai besiskolinančiojo būstui (vieno asmens ar šeimos) pajamos siekia 2,6 tūkst. eurų. 

Vidutinė būsto paskolos trukmė yra beveik 25 metai.