Ko galima išmokti žaidžiant parduotuvę?

Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė

Banko kortelė – neišsenkantis pinigų šaltinis. Šis įspūdis dažnai susidaro vaikams, kai jie pradeda gyvai tyrinėti tėvų atsiskaitymus parduotuvėse. Ne veltui didelė dalis tėvų pirmosioms pamokoms apie pinigus pasitelkia grynuosius. Monetos ir banknotai leidžia paprasčiau suvokti, kad finansiniai ištekliai yra baigtiniai. Vėliau šeimose kyla natūralus klausimas, kada ir kaip sklandžiai atverti technologijas ugdant vaikų finansinį raštingumą.

Lietuvos gyventojai palaiko skaitmenizaciją

Pasiekę paauglystę dauguma jaunuolių Lietuvoje jau yra įpratę atsiskaityti skaitmeniniais pinigais. Šiemet atliktas SEB banko tyrimas parodė, kad apie trečdalį (36 proc.) tėvų pirmą kartą mokėjimo kortelę įteikia 7–10 metų amžiaus vaikams, o daugiau negu pusė (54 proc.) į skaitmeninių pinigų erą atveda 11–14 metų atžalas. Kišenpinigius tiesiai į banko sąskaitą ar kortelę vaikams perveda 62 proc. tėvų – maždaug pusantro karto daugiau negu prieš porą metų.

Anksti įgyti finansiniai įgūdžiai praverčia tolesniuose gyvenimo etapuose ir leidžia sėkmingai dalyvauti skaitmeninėje ekonomikoje, naudojantis technologijų aplinkos teikiamais privalumais. Tarptautinė statistika rodo, kad 18–26 metų jaunuoliai kaip pagrindinį atsiskaitymo būdą dažniausiai naudoja telefonus arba kitus išmaniuosius įrenginius.

Lietuvos jaunimas nuo šios tendencijos neatsilieka. Per dvejus pastaruosius metus savo mokėjimo korteles su „Apple Pay“ arba „Google Pay“ susiejusių SEB banko klientų pagausėjo beveik tris kartus. Jaunoji karta yra aktyvi permainų dalyvė, tad nesudėtinga pastebėti, jog skaitmeninės piniginės tampa „must-have“ vyresniųjų klasių moksleiviams. Ir tai – ne vienadienė mada.

Technologijos padeda geriau pažinti save

Žinoma, finansinis ugdymas turėtų prasidėti anksčiau negu pasirengimas brandos egzaminams. Nors vis dar yra tėvų, kurie mano, jog pamokos apie pinigus šeimoje gali prasidėti tik tada, kai vaikas yra „pakankamai subrendęs“ – t. y. maždaug tuomet, kai yra pasirengęs kibti į pirmą darbą vasaros metu.

Skaitmeniniai pinigai yra svarbus šiuolaikinio gyvenimo elementas. Jie atskleidžia, kaip technologijos atneša pažangą į mūsų gyvenimą. Su technologijų sprendimais, tokiais kaip banko programėlė ar skaitmeninė piniginė, finansų valdymas tampa kur kas paprastesnis. Lengviau sekti pajamas ir išlaidas, jas grupuoti bei analizuoti, taip pat – lengviau planuoti, išsikelti finansinį tikslą ir jo siekti. Tarkim, programėlė automatiškai atpažįsta ir sugrupuoja, kiek lėšų išleidote automobilio degalams ir viešajam transportui, kiek – maistui kavinėse, kiek – pramogoms ir t. t. Žvelgiant į išlaidų eilutes paprasta nuspręsti, kurios išlaidos galėtų būti mažesnes – kur galima sutaupyti kitą mėnesį.

Kad jaunimas jaučia poreikį taupyti, rodo kitas SEB banko tyrimas. Maždaug 4 iš 5 apklaustų 18–29 metų žmonių pažymėjo, kad turi santaupų. Laisvai einamojoje sąskaitoje besikaupiantys arba į indėlius ir investicijas nukreipiami pinigai liudija, jog jaunimas supranta, kaip svarbu yra subalansuoti poreikius ir galimybes. Šio balanso paieškos yra viena esminių finansinio raštingumo pamokų.

Grynieji pinigai – svarbi mokymo priemonė

Kada vaikas gali suskaičiuoti, kiek monetų sukaupta jo taupyklėje per metus? Kada jis ar ji gali suvokti, ar rankoje laikomų monetų užteks tam tikrą sumą kainuojančiam žaislui parduotuvėje įsigyti? Kuris žaislas kainuoja daugiau negu mėgstamas skanėstas? Šie ir panašūs klausimai moko vaikus analizuoti savo pasirinkimus, lyginti jų vertę, valdyti turimus finansinius išteklius. Pradėti galima nuo vaikiškos parduotuvės namuose – iš pradžių pardavėju pabūkite jūs, o po to – mažieji. Ką jie siūlys jums pirkti ir kaip nustatys kainą? Kiek apyvartinių lėšų valdys patys, o kiek finansų išdalins klientams, kad šie turėtų ūpo apsipirkti? Žaidžiant galima daug ko išmokti.

Vaikiškose parduotuvėse galima įsitikinti, jog turėti kad ir žaislinių pinigų saujoje vaikams yra svarbu. Kitaip tariant, grynieji pinigai padeda greičiau skaičiuoti, nes suteikia daugiau vizualumo. Įvairiose rekomendacijose teigiama, kad 4–6 metų amžiaus vaikai jau yra pasirengę turėti tikrą piniginę – tai padeda įsisąmoninti, kad pinigai turi savo vietą, juos reikia saugoti, skaičiuoti ir planuoti.

Kitas etapas gali būti kišenpinigiai – daugiau savarankiškumo ir pasitikėjimo, kai atžalos pradeda lankyti mokyklą. Žinoma, pasitikėjimą kuria gebėjimas laikytis susitarimų ir taisyklių – prieš pradedant periodiškai duoti kišenpinigių tai vertėtų aptarti ir apibrėžti.

Kortelių privalumai – akivaizdūs

Nuostata, kad grynieji pinigai suteikia realų pinigų jausmą ir padeda suprasti jų vertę, yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl dalis tėvų neužsako vaikui skirtos mokėjimų kortelės. Vos 14 proc. mano, kad kišenpinigius duoti grynaisiais yra patogiau negu pervesti į kortelę.

Atitinkamai, kortelėmis besinaudojančių vaikų tėvai dažnai (45 proc. apklaustųjų) pažymi, kad būtent skaitmeninis sprendimas yra lengvesnis ir saugesnis. Didžiausia dalis (68 proc.) teigia, kad svarbiausias kortelės privalumas yra galimybė greitai pervesti pinigų. Dar pusė (51 proc.) nurodo, jog vertina galimybę stebėti, kur išleidžiami pinigai. 35 proc. užsako kortelę tiesiog norėdami vaikams suteikti patogumą už pirkinius atsiskaityti telefonu.

Galiausiai, remiantis tyrimo duomenimis, galima daryti išvadą, jog skaitmenizacija neatima nuovokos iš jaunosios kartos. Mat daugiau negu pusė (55 proc.) apklaustų tėvų tvirtina, jog jų vaikai yra linkę taupyti ir su savo finansais elgiasi atsargiai bei apgalvotai.