Kodėl negalime būti sėkmingi pasaulyje, kuriam nesiseka?

Kodėl verslui reikėtų galvoti apie tvarumą, šiandien klausimų nebekyla – tai daryti skatina ir visuomenė, ir teisinė aplinka, ir investuotojai, ir finansų institucijos. Tvaraus verslo ekspertas, „DSM“ inovacijų ir tvarumo vadovas Arjanas Rensma sako, kad su aplinkosauginiais iššūkiais susidoroti padės technologijos, dėl kurių atsiranda ir naujas galimybes siūlančios rinkos. Šias temas jis tyrinėjo savo paskaitoje SEB verslo augimo programos dalyviams.

Pasak A. Rensma, šiuo metu pasaulyje dominuoja dvi pasaulėžiūros: pirmoji teigia, kad viskas tik blogėja, vykstančių procesų jau nesustabdysime ir galime tik išmokti gyventi su jų pasekmėmis. Antroji pasaulėžiūra priešinga – anot jos, šiuo metu vyksta daug gerų dalykų, ir judame link kitokio pasaulio. „Manau, kad esame ant dar vienos technologinės revoliucijos slenksčio. Nors vis dar esame linijinės naudingų iškasenų ekonomikos dalyviai, dabar ateina ciklinės ekonomikos, paremtos atsinaujinančiais ištekliais, laikas. Mes, kaip verslininkai ir visuomenė, turėtume stebėti, kokių dėl to atsiveria galimybių – o jų atsveria daug“, – sako ekspertas.

„Verslo poveikis aplinkai ir dėmesys tvariai plėtrai tampa vis labiau savaime suprantama veiklos dalimi. 60 proc. didžiųjų Lietuvos įmonių teigia jau vertinančios savo gaminių ir paslaugų poveikį aplinkai. Pagal šį rodiklį gerokai lenkiame Latviją, bet kiek atsiliekame nuo Estijos. Tiesa, įmonės vis dar ieško veiksmingiausių būdų integruoti tvarumą į verslo strategiją, tačiau tik kas penkta SEB tyrime dalyvavusi Lietuvos įmonė turi už darnią verslo plėtrą atsakingą tvarumo vadovą. Šie skaičiai rodo, kad tvarumo valdymas yra gana nauja tema, todėl įmonėse dar nėra įtvirtintas bendras požiūris į šios darbo pozicijos atsakomybes. Visgi, artimiausiu metu tikimės išvysti vis daugiau įkvepiančių verslo pavyzdžių, liudijančių, kad vertės kūrimas ir akcininkams, ir klientams bei visuomenei, ir supančiai aplinkai yra visiškai suderinami dalykai“, – teigia SEB banko tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas.

Formuojasi naujos rinkos

Anot A. Rensma, inovacijas sukurti užtrunka. Todėl, norėdami išspręsti problemas per dešimt metų, kurti sprendimus turime jau dabar. A. Rensma nuomone, požiūrį į inovacijų diegimą būtų galima padalinti į du tipus: pranašiškąjį, teigiantį, kad turėtume keisti elgesį, ir išmintingąjį, teigiantį, kad mums padėti gali technologijos. „Tiesa, turime būti atsargūs, kad, besivadovaudami išmintinguoju požiūriu, nepervertintume technologijų galimybių. Taip pat reikėtų saugotis, kad vienas sprendimas netaptų visų sričių panacėja. Pavyzdžiui, dabar visi susižavėję vandeniliu ir jo galimybėmis. Jis iš tiesų labai naudingas, tarkime, sunkiojo transporto srityje. Tačiau visiškai neracionalu jį būtų naudoti automobiliams, kai jau turime elektromobilius“, – sako pašnekovas, tikindamas, kad svarbu yra įsivardyti, kokiu požiūriu vadovaujamės, nes iš to kyla atitinkami veiksmai.  

Inovacijų prasme ekspertas skirsto rinkas į „Raudonąjį“ ir „Mėlynąjį“ vandenynus. „Raudonasis“ – jau egzistuojanti rinka, kur plaukioja didieji verslo rykliai, kur vyrauja didžiulė konkurencija ir į kurią sunku įeiti su nauju produktu. „Mėlynasis“ – dar tik besiformuojančios rinkos. „Pailiustruočiau „Teslos“ atveju – pernai net 80 proc. šios įmonės pardavimo masto sudarė ne elektromobiliai, o anglies dvideginio emisijų kreditai. Kadangi pagal Europos Sąjungos reikalavimus automobilių gamintojai negali viršyti tam tikro emisijų kiekio, tai jie minėtus kreditus perka iš „Teslos“, kuri, gamindama netaršius automobilius, turi kreditų perviršį. Taigi yra atsiradusi tokia rinka, apie kurią prieš keletą metų nebūtume galėję pagalvoti“, – pateikia pavyzdį A. Rensma.

Kitas atvejis – „Cirque du Soleil“ trupė. Į ją susibūrę teatro ir cirko atstovai sukūrė unikalų dviejų menų hibridą. „Jie suprato, kad nepakonkuruos nei su kitais cirkais, nei su teatrais, nes abi rinkos priklauso „Raudonojo“ vandenyno kategorijai. Taigi jie nustatė svarbiausius dalykus, dėl kurių žmonės eina ir į teatrą, ir į cirką, ir pagalvojo, ko gali atsisakyti. Atsisakė gyvūnų, nes juos išlaikyti reikėjo didžiulių išlaidų, ir pridėjo teatrinę muziką. Rezultatas – viena sėkmingiausių šiandienos trupių pasaulyje, kuri neturi konkurentų, nes susikūrė rinką ir joje dominuoja, gaudama daug finansinės naudos“, – naujos rinkos sukūrimo pavyzdį pateikia A. Rensma.

Tiesa, jis primena, kad kartu su naujomis galimybėmis „Mėlynojo“ vandenyno rinkoje atsiranda ir daugiau darbo bei rizikos, nes čia kuriamas ne tik naujas produktas, bet ir visa rinka: jos standartai, matmenys ir panašiai. Pasak eksperto, jau yra atvejų, kai tai bendradarbiaudamos daro kelios įmonės, taip pasidalindamos sąnaudas ir riziką. 

Mažas nereiškia nereikšmingo

Anot eksperto, įsivardyti, kas konkrečiai svarbu jūsų verslui, gal padėti reikšmingumo matrica (Materiality Matrix), kuri rodo finansinę riziką. Šiandien į ją įtraukti reikėtų visą svarbią organizacijos daromą ekonominę, aplinkosaugos ir socialinę įtaką. Pasak A. Rensma, tokia matrica gali ne tik padėti įvertinti verslo riziką plačiąja prasme, bet ir padėti pritraukti klientų, nes būtent ji parodys, kokia problema gali būti sprendžiama, koks galėtų būti komercinis pasiūlymas.

Minėtą svarbią įtaką ir tvarumo versle kryptis gali padėti nustatyti Jungtinių Tautų apibrėžti tvaraus vystymosi tikslai (Sustainable Development Goals). „Poveikio mastas nebūtinai turi būti didelis – galbūt turiu maisto prekių parduotuvėlę ir taip prisidedu prie tikslo panaikinti badą“, – pataria pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dažniau negu didelės bendrovės svarbius pokyčius rinkoje daro būtent nedidelės įmonės ir startuoliai,  pavyzdžiui, „ETQ“ bendrovė, gaminanti veganiškus batus iš vynuogių odelių. „Kai šio verslo savininko paklausiau, kodėl jis tai daro, jis atsakė, kad nemato, jog didieji avalynės prekių ženklai imtųsi pokyčių, taigi imasi jis“, – sako pašnekovas, kurio patirtis rodo, kad didelėse bendrovėse tokias revoliucines idėjas įgyvendinti yra sunkiau.

Todėl jis ragina nedideles įmones žengti pirmuosius žingsnius tvarumo link ir ieškoti, kaip tvarūs sprendimai galėtų duoti  pelno. „Man patinka mano kolegos citata, kurią dažnai vartoju – negalime būti sėkmingi pasaulyje, kuriam nesiseka“, – tvarius sprendimus diegti versle motyvuoja ekspertas.

SEB verslo augimo programa – šeštą kartą vykstanti mažoms ir vidutinėms įmonėms skirta programa. Programos tikslas – suteikti jauniems verslams žinių ir duoti priemones, kurias jie galėtų panaudoti siekdami tvarios ir inovacijomis grįstos plėtros. 2021–2022 metų programos viešas paskaitas galite rasti programos puslapyje https://www.seb.lt/verslui/verslo-augimui/verslo-augimo-programa.