Konstantinas Vaškevičius. Kaip motyvuoti darbuotoją dirbtinio intelekto eroje?

„Ar robotai tikrai atims iš mūsų darbą?“ – klausimas, kaip niekad garsiai skambėjęs dirbtinio intelekto bumu pramintais 2023-iaisiais. Nors dirbtinio intelekto įtaka pokyčiams darbo rinkoje yra neišvengiama, tačiau artimiausioje ateityje neapsieisime be žmonių darbo jėgos. Vis dėlto poreikis įgyti naujų įgūdžių, išmokti prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos ir vis garsėjantis diskursas apie dirbtinio intelekto grėsmę mes didelį iššūkį darbuotojų motyvacijai, todėl darbdaviams teks ieškoti naujų efektyvių būdų, kaip motyvuoti darbuotojus.

Dirbtinio intelekto era

2023-ieji neabejotinai buvo dirbtinio intelekto metai, todėl nenuostabu, kad pernai pasirodė nemažai tyrimų, analizuojančių dirbtinio intelekto įtaką darbo jėgai. Tarptautinė verslo valdymo ir konsultacijų įmonė „McKinsey & Company“ prognozuoja, kad iki 2030 metų dėl dirbtinio intelekto gali būti automatizuota veikla, kuri dabar sudaro iki 30 proc. visos JAV ekonomikos darbo valandų.
Vis dėlto analitikai teigia, kad dirbtinis intelektas labiau praturtina, o ne perima kai kurių sričių specialistų funkcijas, pavyzdžiui, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos  ar kūrybinių, verslo ir teisės specialistų. 

„Pew“ tyrimų centras teigia, kad labiausiai dirbtinis intelektas gali pakeisti interneto kūrėjų, duomenų analitikų, mokesčių rengėjų, techninių rašytojų ir kitas profesijas, kurių esmė – gauti ir analizuoti informaciją. Mažiausiai pakeičiamos profesijos –  kirpėjai, auklės, gaisrininkai, virtuvės darbuotojai.

Panašu, kad dirbtinis intelektas paskatins darbuotojus įgyti naujų, darbui su dirbtiniu intelektu tinkamų įgūdžių, o verslą kurti savo strategiją apie dirbtinio intelekto ašį. Vis dėlto leidinio „Harvard Business Review“ apžvalgoje argumentuojama, kad dirbtinis intelektas dar ilgai nepranoks žmogiškųjų savybių,  ypač kritinėse situacijose, pavyzdžiui, nepalankiomis sąlygomis lėktuvo autopilotas išjungiamas, o valdymą tuojau pat perima pilotai.

Nepamainomi minkštieji įgūdžiai

Skaičiuojama, kad iki 2035 metų dirbtinio intelekto technologijos gali padidinti darbo našumą iki 40 proc. šešiolikoje pramonės šakų, įskaitant gamybą. 2035 metais dirbtinis intelektas JAV gamybos sektoriaus pridėtinę vertę gali padidinti 3,8 trilijono JAV dolerių, o tai yra beveik 45 proc. daugiau, palyginti su įprasta veikla.

Skaičiai įspūdingi, tačiau, nors tinkamai naudojamas dirbtinis intelektas gali padėti efektyviau atlikti technines užduotis, pavyzdžiui, greičiau rasti informaciją ar apdoroti duomenis, jis kol kas negali pakeisti kai kurių minkštųjų įgūdžių, tokių kaip komunikaciniai gebėjimai, lyderystė, empatija ar pastabumas. 

Greičiau atlikti darbai padės sutaupyti laiko, kurį bus galima skirti kitoms sritims: labiau įsigilinti į dalyko esmę, kruopščiau atlikti užduotis, užmegzti ryšius su verslo partneriais ar tobulinti bendradarbiavimą, santykius su kolegomis. Kita vertus, dirbtinis intelektas profesinėje veikloje reiškia didesnį atidumo, kritinio mąstymo, faktų tikrinimo poreikį.

Darbuotojų patirties gerinimas

Autorius, verslo konsultantas Bernardas Marras leidinio „Forbes“ apžvalgoje teigia, kad įmonės vis geriau suvokia geros klientų patirties svarbą verslui. Anot jo, tą pačią logiką siekiant sumažinti darbuotojų kaitą ir padidinti efektyvumą reikėtų taikyti ir kalbant apie darbuotojų patirtį: emocinė savijauta darbe, darbo ir poilsio pusiausvyra, tobulėjimo galimybės ateityje taps savaime suprantamais darbuotojų lūkesčiais, kurių darbdaviai turės paisyti.

Darbuotojų poreikis dalyvauti mokymosi programose ir  kelti kvalifikaciją išsakytas ir mūsų organizuotoje apklausoje – net 41 proc. respondentų tai įvardijo kaip labai svarbią motyvacinę priemonę darbovietėje.

Todėl panašu, kad įmonėms, besistengiančioms veiklą vystyti pagal tvarumo principus, teks vis daugiau dėmesio skirti socialiniams tvarumo strategijos aspektams. Puoselėti įtraukią darbo kultūrą, siekiant dermės tarp įvairių kartų, požiūrių, kilmės, patirties, įgūdžių darbuotojų – nelengvas, tačiau pastangų vertas iššūkis, duodantis verslui didelę naudą, o darbuotojams – ir papildomą motyvaciją.

Naujas požiūris į papildomą naudą

Sumažėjus nuotolinio darbo pasiūlai ir augant dirbtinio intelekto įtakai, įmonėms teks iš naujo peržvelgti savo papildomos naudos paketus ir nuspręsti, kokios priemonės atitiktų šiuolaikinių darbuotojų lūkesčius, kurie didėja tobulėjant darbo jėgai ir konkuruojant dėl geriausių talentų.

Vis daugiau darbdavių Lietuvoje siūlo pasirūpinti darbuotojų finansine ateitimi ir moka įmokas į pensijų fondus ar pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį. Taip įmonės ne tik tiesiogiai prisideda prie geresnės darbuotojų finansinės ateities, bet ir kuria pasitikėjimu grįstą ilgalaikį ryšį. 

O tai ir yra  didžiausią motyvaciją skatinantis dalykas, rodantis, kad  darbuotojas dar ilgai bus vertinamas ir reikalingas vis labiau robotizuojamame mūsų gyvenime. 

Konstantinas Vaškevičius, „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo Verslo klientų departamento vyriausiasis projektų vadovas