Kristina Ruseckienė: Jei neišleidžiu, vadinasi, taupau? Nebūtinai.

Komentaro autorė Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė

Nuolat kalbame apie infliaciją ir jos pokyčių prognozes, tačiau ar tikrai suprantame šį reiškinį? Bendras kainų lygio augimas savaime nėra vien neigiamas – nuosaiki infliacija dažnai lydi augančią ekonomiką. Problema kyla tada, kai nesuvokiame, kaip infliacija veikia mūsų pinigus, ir nemokame jų valdyti taip, kad santaupų perkamoji galia nemažėtų.

Metinė infliacija šiemet – beveik 5 proc.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, siekė 4,9 proc., o mėnesio infliacija sudarė 0,7 proc. Tuo metu Lietuvos banko duomenys rodo, kad kovą gyventojai einamosiose sąskaitose laikė daugiau nei 20 mlrd. eurų.

Tai reiškia, kad milijardai eurų lietuvių sąskaitose ne tik neuždirbo grąžos, bet ir prarado dalį savo vertės. Jei šie 20 mlrd. eurų sąskaitose buvo laikomi nuo 2025 m. balandžio iki 2026 m. balandžio, jų perkamoji galia sumažėjo maždaug 5 proc.

Be to, šiemet gyventojai iš antros pakopos pensijų fondų atsiėmė apie 4,2 mlrd. eurų. Tikėtina, kad nemaža šių lėšų dalis taip pat nugulė einamosiose sąskaitose. Bent jau tokią tendenciją matome SEB banke – praėjus mėnesiui po lėšų išmokėjimo, beveik pusė atsiimtų pinigų vis dar buvo laikoma sąskaitose.

Atsiimtos pensijų lėšos galėjo nuvertėti 29 mln. eurų

Nesudėtinga apskaičiuoti, kiek vertės galėjo prarasti vien tie 4,2 mlrd. eurų, atsiimti iš pensijų fondų. Per balandį jų perkamoji galia dėl infliacijos sumažėjo maždaug 29 mln. eurų.

Tačiau galėjo būti ir kitaip.

Jei šios lėšos būtų laikomos terminuotame ar kaupiamajame indėlyje su, pavyzdžiui, 1,5 proc. metinėmis palūkanomis, per mėnesį jos būtų sugeneravusios apie 5,3 mln. eurų grąžos, o per metus – apie 63 mln. eurų. Jei pinigai būtų investuoti į S&P500 indeksą sekantį fondą, vien balandį grąža būtų siekusi apie 378 mln. eurų. Skirtumas akivaizdus – neįdarbintus pinigus infliacija veikia greitai ir stipriai, o rinka padeda juos apsaugoti.

Jei neišleidžiu, vadinasi, taupau?

Dirbame, uždirbame, tačiau su savo pinigais dažnai elgiamės neatsakingai – net nieko nepirkdami leidžiame jiems nuvertėti. Viena dažniausių klaidų – įsitikinimas, kad neišleisti pinigai automatiškai reiškia taupymą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atsisakydami nereikalingų pirkinių savo lėšas kaupiame. Vis dėlto, jei infliacija teigiama, o pinigus tiesiog laikome sąskaitoje, lėšos tuo metu vertę praranda.

Kai kuriais atvejais reikalingą prekę įsigyti šiandien gali būti net naudingiau nei taupyti, nes po kurio laiko už tą pačią sumą prekės nusipirkti jau nebepavyks.

Taupyti per daug – neefektyvu

Be to, taupyti finansinį rezervą nenumatytoms aplinkybėms verta tik iki tam tikros ribos. Paprastai rekomenduojama atsidėti iki 6 mėnesių atlyginimą atitinkantį santaupų kiekį ir jį laikyti taip, kad pasinaudoti galėtumėte paprastai ir greitai. Šias sąlygas atitinka ir kaupiamasis indėlis, jei jį galite papildyti bet kada ar lėšas atsiimti greitai.

Tuo metu kitas santaupas turėtumėte įdarbinti taip, kad jos padėtų ne tik sumažinti infliacijos poveikį, bet visiškai jį eliminuotų ir padėtų papildomai uždirbti – pinigų vertę didintų. Kaupti didesnį pinigų kiekį sąskaitoje tiesiog neefektyvu. 

Ilgainiui padidinti pinigų vertę ir visiškai eliminuoti infliacijos poveikį gali padėti investicinės priemonės – akcijos, obligacijos, biržoje prekiaujami fondai. Modernūs sprendimai, pavyzdžiui, investicijų robotas, iš esmės demokratizavo investavimą – šiandien investuoti nedidelėmis sumomis į plačiai diversifikuotas investicines priemones gali kiekvienas turintis mobilųjį telefoną. Svarbiausia ne bandyti atspėti tinkamą momentą pradėti investuoti, o tai daryti nuosekliai, reguliariai, ilgai, net ir nedidelėmis sumomis.

Kai išmoksime valdyti infliacijos poveikį savo pinigams, jos baimintis nebereikės.