Kristina Ruseckienė. Nei išleisti, nei tiesiog laikyti: kaip lietuviai elgiasi su susigrąžintais tūkstančiais

Komentaro autorė Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė

Pastorinti savo finansinę pagalvę, grąžinti paskolą ar investuoti? Kas apsimoka labiausiai? Iš II pakopos pensijų atsiimti pinigai gyventojams šiemet uždavė ne vieną panašų klausimą. Duomenys rodo, kad dauguma žmonių dar nėra priėmę sprendimų, kurie jiems labiausiai tiktų. Vieno universalaus sprendimo negali būti, nes kiekvieno asmens situacija yra unikali, o poreikiai skirtingi. 

Įvairios skaičiuoklės ir kiti šiuolaikiniai skaitmeniniai įrankiai leidžia paprastai pasverti kelis galimus pasirinkimus ir atrasti efektyviausią. Visų pirma, svarbu nustatyti savo finansinius tikslus ir laikotarpį, bet kurį juos norėtumėte pasiekti. Pavyzdžiui, jeigu kirba mintis apie investavimą, vertėtų užsibrėžti 7–10 metų laikotarpį ir įvertinti savo toleranciją rizikai. 

Finansinės pagalvės pastorėjo

Bet prieš tai rekomenduojama peržvelgti savo finansinę pagalvę – ramybę turėtų užtikrinti santaupų suma, prilygstanti 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų. Šias lėšas patogu laikyti atskirai, pavyzdžiui, kaupiamojo indėlio sąskaitoje – išsiimti pinigus galima bet kada, o už indėlį mokamos palūkanos. 

Vidutinė iš II pakopos pensijų fondų susigrąžinta suma sudaro kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų. Pateikus prašymą, apie trečdalis šios sumos nukeliauja į „Sodrą“, tad asmeniui vidutiniškai atitenka 6,4 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia apie 1,5 tūkst. eurų į rankas, susigrąžinta suma galėtų užtikrinti rekomenduojamą rezervą žmonėms, kurie iki tol finansinės pagalvės neturėjo. 

Didžiausia finansinio rezervo pinigų vertė – apsauga nuo netikėtų gyvenimo įvykių: darbo netekimo, ligos, automobilio remonto ar kitų staiga atsiradusių būtinų išlaidų. Kai turite santaupų, tokios išlaidos gąsdina mažiau – nereikia skolintis paskubomis ar parduoti turto. 

Pirmos šių metų pusės statistika rodo tai, kad didžioji dalis susigrąžintų pinigų automatiškai virto finansine pagalve. Tačiau – einamosiose sąskaitose, o ne kaupiamuosiuose indėliuose, kurie yra visiškai likvidūs ir užtikrina apibrėžtą grąžą. 

Paskatino grąžinti paskolas

Vis dėlto, kaip parodė neseniai SEB banko užsakymu atlikta apklausa, dalis gyventojų dėl finansų patiria stresą. Dažniausia priežastis – tiesiog pinigų trūkumas. Pakankamai reikšmingas streso šaltinis yra skolos – 11 proc. respondentų pripažino, kad vartojimo ar būsto paskola jiems kartais sukelia neramių minčių. Panašus dirgiklis (12 proc.) yra ir nestabilios pajamos. Tyrimu nustatyta, kad dažniausiai stresą dėl skolų patiria 18–29 metų ir 30–39 metų gyventojų grupės. 

SEB banko duomenimis, atsivėrus galimybei susigrąžinti pinigus iš II pakopos pensijų fondų, maždaug 3–4 kartus išaugo skaičius klientų, kurie nori grąžinti paskolas anksčiau laiko. Tiesa, daugiau negu įprasta paraiškų sulaukiama tik porą savaičių, kai į sąskaitas pervedamos lėšos. Vėliau srautai vėl tampa įprastiniai. Todėl galima daryti išvadą, kad II pakopos pinigų atsiėmimas turi trumpalaikį spartesnį paskolų grąžinimo efektą.

Skaičiuojama, kad pastangos grąžinti paskolą anksčiau laiko dažniausiai sudaro vidutinę 700–800 eurų sumą. Dalis gyventojų tai daro periodiškai, dalis – palaukę, kol susikaups reikšmingesnė santaupų suma. Pirmo 2026 metų pusmečio duomenimis, paskolų grąžinimui buvo panaudota beveik 3 proc. iš II pakopos atsiimtų lėšų.

Dauguma paskolas grąžina drausmingai, o investuoti – vis dar nedrąsu

Galima daryti išvadą, kad papildomai sąskaitose atsiradę pinigai sustiprino dalies lietuvių norą pasirūpinti savo finansine sveikata. Apskritai, visuomenės tyrimas rodo, jog 83 proc. gyventojų teigia, kad per paskutinius 12 mėnesių nėra vėlavę grąžinti paskolų ar atsiskaityti už išsimokėtinai įsigytas prekes. Tarp jų yra dalis žmonių, kurie paskolą stengiasi grąžinti sparčiau negu buvo numatyta sutartyje. 

Dar viena dalis klientų renkasi kitą alternatyvą – įdarbina pinigus investuodami. Lietuvos banko duomenimis, investuojančių gyventojų skaičius šalyje auga. Tačiau šis investuojančiųjų pulkas yra kelis kartus mažesnis už skaičių žmonių, kurie šiemet nusprendė nebekaupti II pakopos pensijų fonduose. 

Per tūkstančius šiemet klientams suteiktų konsultacijų SEB banko darbuotojai dažnai atkreipė dėmesį, jog valdant pinigus verta palyginti turimos paskolos kainą su tikėtina investicijų grąža po mokesčių ir rizikos. Ši takoskyra leidžia apskaičiuoti, kuris sprendimas galėtų būti finansiškai naudingesnis. 

Pavyzdžiui, vartojimo paskolai paprastai taikomos aukštesnės palūkanos. Tad vartojimo paskolos grąžinimas gali prilygti garantuotai grąžai. Palyginti, jeigu vartojimo paskolos palūkanos siekia apie 8–12 procentų, rasti investicijų, kurių metinė grąža būtų panaši, nėra paprasta, ypač jeigu investuotojas nėra linkęs smarkiai rizikuoti. 

Kalbant apie būsto paskolą, padėtis gali būti kitokia: jei palūkanos santykinai žemos, o investavimo horizontas yra ilgas, dalį lėšų verta nukreipti į ilgalaikes investicijas. Tik pirmiausia reikėtų pasirūpinti finansine pagalve ir nustatyti savo atsparumą rinkų svyravimams.

Net investuojant mažas pinigų sumas, visada patariame pirmiausia įvertinti tikslą, terminą ir riziką. Patirtis rodo, kad po tokių vertinimų galima rasti ir tarpinį variantą – ir grąžinti dalį paskolos, ir dalį pinigų nukreipti į ilgalaikes investicijas.