Kristina Ruseckienė. Pasitikėjimo pliūpsnis – lietuviai nusiteikę sėkmingai investuoti

Komentaro autorė Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė

Mano pensijų fonduose sukaupti pinigai galėtų duoti didesnę investicinę grąžą. Tuo tiki gan didelė dalis Lietuvos gyventojų. Tai gali tapti priežastimi atsiimti lėšas iš savo antros pakopos pensijų fondo ir pradėti nuosavą investavimo kelią – su posūkiais, duobėmis ir pakilimais. Paradoksalu, kad, artėjant pokyčiams, visuomenėje tarsi išblėso įvairios baimės, kurias aiškiai rodė ankstesni tyrimai apie žmonių nuostatas investavimo klausimais.  

5 000 000 000 000 (penkių trilijonų) JAV dolerių kapitalizaciją perkopusi „Nvidia“, įkandin sekančios „Apple“, „Alphabet“ ir kitos JAV technologijų bendrovės iš „Magiškojo septyneto“. Šiemet pasiekti nauji bitkoino kainos rekordai. Lietuvoje toliau augančios būsto kainos. Visa tai paveržia žmonių dėmesį, žadina vaizduotę ir įkvepia pasitikėjimo savo jėgomis. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad kone pusė (47 proc.) žmonių Lietuvoje mano, jog galėtų pasiekti geresnių ilgalaikių grąžos rezultatų negu profesionalūs II pakopos turto valdytojai.

Susidaro įspūdis, jog nebeliko anksčiau per apklausas nuolat išreiškiamų nuogąstavimų, kad trūksta patirties, žinių ir laiko domėtis bei valdyti savo investicijų portfelį. Vos tik atsiras daugiau eurų sąskaitose – visos kliūtys investuoti išnyks?

Ar 6,5 tūkst. eurų – pakankama suma investavimo startui?

Dar šių metų pavasarį per tyrimą kone trečdalis (32 proc.) asmenų Lietuvoje nurodė, kad nuo investavimo juos atgraso nuostolių baimė, panaši dalis (31 proc.) pripažino nežinantys, nuo ko pradėti. Taigi, artėjant permainoms, būtų galima tikėtis didesnio susidomėjimo investavimo žiniomis, tačiau bent kol kas stebime, kad klientų elgsena kol kas išlieka stabili – reikšmingo klausimų ar susidomėjimo šuolio nefiksuojame.

Lietuvos banko duomenimis, II pakopos pensijų fonduose vienas gyventojas yra sukaupęs vidutiniškai apie 6,5 tūkst. eurų. SEB banko valdomuose II pakopos pensijų fonduose vidutinė suma yra kiek didesnė – apie 7,5 tūkst. eurų.

Ar tai yra pakankamai stiprus impulsas savanoriškam investavimo startui? Per apklausą prieš pusmetį ketvirtadalis šalies gyventojų tikino, kad tinkamas laikas investuoti ateitų gavus didelę pinigų sumą. Kas penktas laikėsi pozicijos, kad investavimo startas turėtų įvykti pirmąkart įsidarbinus ir toliau vykti nuosekliai, periodiškai. Daugiausia gyventojų (61 proc.) išreiškė nuomonę, kad sprendimą investuoti priimtų uždirbdami pakankamai ir turėdami laisvų pinigų.

Disciplinos ir emocijų poveikiai – skirtingi

Rugsėjį atlikto tyrimo duomenimis, investuoja apie 37 proc. gyventojų.  Vertinant atsakymus apie motyvus pasitraukti iš II pakopos, galima prognozuoti, kad smulkiųjų investuotojų gretos pagausės. Tačiau viena yra planuoti finansinius sprendimus, kai pinigų laukiate, o kita yra elgtis su pinigais, kai lėšos – jau sąskaitoje arba rankose.

Su pinigais paprastai užplūsta ir emocijos. Atmintyje greitai iškyla istorijos apie žmones, kurie praturtėjo įsigiję ir pardavę kriptovaliutų, JAV bendrovių akcijų, aukso ar meno kūrinių. Investicijų ir turto klasių gali būti daug bei įvairių. Bet viena svarbiausių patyrusių investuotojų pamokų – kuo mažiau emocijų. Tūkstančiai knygų puslapių ir tinklalaidžių moko išsikelti ilgalaikius tikslus ir sprendimus priimti remiantis finansiniais rodikliais, o emocijas palikti nuošalyje. Kitaip tariant, kaimyno sėkmė kriptovaliutų rinkoje negarantuoja kitų laiptinės gyventojų sėkmės, o dairantis investicinio NT gresia permokėti.

Apskritai, palaikyti discipliną investuojant reguliariai kiekvieną mėnesį – tik iš pirmo žvilgsnio lengvas uždavinys. Pagundų pinigams išleisti kyla nuolat, nes visi mes – tik žmonės.

Taigi, dalį II pakopos sistemos vertės sudaro būtent disciplina – reguliarus ir automatinis investavimas. Be jo daug žmonių nebūtų sukaupę finansinio turto.

Čia verta prisiminti, II pakopos pensijų mechanizmas buvo sukurtas būtent tam, kad turtas būtų sklandžiai perkeltas į ateitį – laikotarpį, kai žmonėms kyla didesnė skurdo rizika ir finansinė gerovė gali susitraukti.

Skaičiavimai rodo, kad siekiant gyventi oriai ir aprūpintai finansinis kelias iki pensijos turėtų būti pagrįstas visomis trijomis pensijos pakopomis – kiekviena iš jų turi savo paskirtį ir padeda išvengti gilios finansinės duobės senatvėje. II pensijų pakopos tikslas – užtikrinti, kad dabar dirbančių žmonių pensija siektų bent pusę dabartinių pajamų. III pakopa galėtų pridėti dar apie 30 procentų.

Kur nuskriejo pinigų debesis Estijoje?

Taigi, įsipareigoti ne tik disciplinai, bet ir pasiryžti metų metais iki pensijos pralenkti profesionalus – išties ambicinga, žinant, jog reikėtų uždirbti bent 2–3 proc. didesnę metinę investicinę grąžą už II pakopos pensijų fondus vien tam, kad būtų įmanoma kompensuoti „Sodros“ ir valstybės įmokų neatsiėmimą, valstybės paskatos netekimą ir būsimą kapitalo prieaugio mokestį.

Išnagrinėję panašią Estijos patirtį ir atlikę skaičiavimus, SEB banko ekonomistai prognozuoja, jog apie 60 proc. Lietuvoje iš pensijų fondų atsiimtų lėšų bus išleisti vartojimui, trumpalaikėms reikmėms. Estijoje didžioji dalis (50 proc.) pensijų pinigus anksčiau laiko atsiėmusių gyventojų lėšas nukreipė į indėlius, 30 proc. skyrė paskoloms padengti, o investavo – tik dešimtadalis.

Naujausia SEB banko iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad iš II pakopos Lietuvoje lėšų ketina atsiimti 36 proc. respondentų, 36 proc. – dar nėra apsisprendę.