Kur pasidėti finansinę pagalvę?

Kur tinkamiausia vieta finansinei pagalvei – 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumai? Dėl pagundų ir galimybių išleisti, jai laikyti netinka ta pati kortelė, kurią naudojate kasdien. Ne vieta jai ir kojinėje. Nors, tyrimų duomenimis, dažnas gyventojas santaupas laiko namuose grynaisiais pinigais, ir tai yra bene likvidžiausias būdas, visgi tokių pinigų perkamoji galia nuolat mažėja. 

Pagalvė – ramesniam miegui

Finansinė pagalvė – tai tokia pinigų suma, kurią turėdamas žmogus gali lengviau atlaikyti finansinius išbandymus, netikėtas dideles vienkartines išlaidas, pavyzdžiui, kai sugenda automobilis, skalbimo mašinai ar, pavyzdžiui, kuriam laikui netikėtai sumažėja pajamos netekus darbo ar negalint dirbti dėl ligos. 

Finansinė pagalvė tikrąja žodžio prasme užtikrina ramesnį miegą ir leidžia priimti apgalvotus sprendimus, kai prireikia tuos pinigus panaudoti. 

Jei finansinės pagalvės neturime ir gyvenime nutinka nenumatytų aplinkybių, dažnai ieškodami išeities  atsigręžiame į greitus pinigus, brangiai skolinamės ir dar ilgai jaučiame tokių paskolų pasekmes. 

Jaunam žmogui, kuris neturi įsipareigojimų ir šeimos, pakaktų trijų mėnesių būtinųjų išlaidų finansinės atsargos, tačiau jei turite šeimą, vaikų, finansinių įsipareigojimų ar esate vyresnis, ši suma turėtų siekti bent šešių mėnesių ir didesnę būtinųjų išlaidų sumą. 

Šie pinigai turi būti likvidūs, t. y.  juos  turi būti  galima greitai  pasiimti, tad svarstyti šiuos pinigus įdarbinti investuojant ilgesniam laikui ar prisiimant didesnę riziką nebūtų tinkamas pasirinkimas. Todėl finansinei pagalvei laikyti svarbu rinktis kiek įmanoma saugesnes finansines priemones, o visa kita, ką pavyksta sutaupyti, investuoti. 

Kojinė – ne vieta

Sukaupęs lėšų finansinei pagalvei, dažnas susiduria su klausimu, kur saugiai laikyti santaupas. Lietuvos bankų asociacijos atlikto finansinio raštingumo indekso tyrimo duomenimis, 68 proc. apklaustųjų pinigus kaupia piniginėje ar grynaisiais pinigais namuose. Ne geriausias variantas finansų pagalvės lėšas laikyti ir toje pačioje mokėjimo kortelės, kuria kasdien mokate parduotuvėje, sąskaitoje.

Nors tokie būdai atrodo patys likvidžiausi ir pinigus galite bet kada pasiimti, tačiau iškyla ir didesnė rizika, pavyzdžiui, netekti pinigų pakliuvus ant finansinių sukčių kabliuko ar susidūrus su namus apšvarinančiais vagišiais. Todėl namuose pravartu nelaikyti daugiau pinigų negu jų pakaktų savaitei ar dviem nutikus bėdai. 

Kita priežastis ta, kad namuose laikomi pinigai nekuria jokios papildomos vertės, priešingai, dėl infliacijos jie kasmet praranda perkamąją galią.

Kylant indėlių palūkanų normoms, gyventojams vėl pravartu prisiminti indėlius – kiek primirštą priemonę laikyti savo santaupas. 

Kodėl pamiršome terminuotuosius indėlius?

Laikotarpis, kai už terminuotuosius indėlius nebuvo mokamos palūkanos, truko daugiau negu septynerius metus. Dėl šios priežasties terminuotieji indėliai ilgą laiką buvo laikomi nepopuliariu būdu laikyti savo pinigus. 

Šiandien besikeičianti ekonominė padėtis, kylantis EURIBOR sugrąžino terminuotų indėlių  palūkanas.  Lietuvos banko duomenimis, šių metų vasarį  indėlių sąskaitose buvo laikoma iki 20 proc. visų pinigų, laikomų banko sąskaitose, kai 2015 metais šis santykis buvo beveik 40 proc., nors palūkanos už indėlius buvo gerokai mažesnės. Tai tik rodo, kad pokyčiai finansų pasaulyje ne iš karto daro įtaką ir gyventojų elgsenai. 

Remiantis SEB banko statistika, naujų terminuotųjų indėlių sutarčių skaičius nuo metų pradžios, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, išaugo šešis kartus. Daugiau negu pusės klientų indėlių sąskaitose  laikoma suma yra nuo 1 000 iki 5 000 eurų, dar 17 proc. turi nuo 100 iki 1 000 eurų indėlius. 

Viena iš priežasčių, kurią tenka girdėti, kodėl gyventojai vis dar nenoriai žvelgia į indėlius – baimė, kad pinigų prireiks anksčiau, negu sueis indėlio terminas, ir nenoras įsipareigoti. 

Išeitys yra kelios – savo santaupas išskaidyti į kelis mažesnius indėlius, kad, prireikus lėšų, užtektų nutraukti tik vieną iš sutarčių arba rinktis kaupiamąjį indėlį, kurį galima bet kada papildyti ir lygiai taip pat bet kada lėšas paimti. 

Į kaupiamąjį indėlį – ir mažiausias santaupas

Vienas iš svarbių finansinių patarimų – trumpalaikiams tikslams, kurių trukmė iki metų, pavyzdžiui, atostogoms, artimųjų dovanoms, didesnėms šventėms, turime kaupti nuolat. 

Tokiam tikslui, kai nesame tikri, kada mums gali prireikti pasinaudoti sutaupytais  pinigais, tinka kaupiamasis indėlis, kuris neturi nustatyto termino, už jį yra mokamos palūkanos, kurios apskaičiuojamos kiekvieną dieną ir išmokamos kartą per mėnesį. Šį indėlį paprasta papildyti, pinigus pasiimti galima iš karto. 

Kaupiamasis indėlis taip pat ilgą laiką buvo pamirštas, nes nebuvo mokamos palūkanos, tačiau pasikeitus ekonominei padėčiai keičiasi ir klientų elgsena. 

Mūsų klientai net mažiausias sumas, kurių neprireiks artimiausią mėnesį, įdarbina kaupiamojo indėlio sąskaitose. Balandžio pabaigos duomenys rodo, kad kaupiamojo indėlio sutartį  iki 100 eurų yra sudarę daugiau negu pusė (54 proc.) klientų, besinaudojančių kaupiamaisiais indėliais.  Klientų, turinčių nuo 100 iki 1 000 eurų,  yra 23 procentai. 

Tai rodo, kad kaupiamasis indėlis tinka net ir palyginti nedidelėms sumoms laikyti. Visų pirma, dėl įpročio atskirti taupomus pinigus nuo kasdienėms reikmėms naudojamų, o palūkanos yra  paskata pasinaudoti visomis galimybėmis, kurios šiandien egzistuoja. 

Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė