Lietuvos moterys uždirba mažiau. O kaip bus su jų pensijomis?

Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė naujausius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. 2021 metais jis buvo 11,1 proc. ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tiesa, vis dar yra sektorių, kur vidutinis moterų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis, ir šis atotrūkis viršija 30 procentų. 

Europos Komisijos duomenimis, apie 30 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo lemia tai, kad daug moterų dirba palyginti mažai mokamuose sektoriuose. Darbo užmokesčio atotrūkį lemia ir mažesnis moterų, einančių vadovaujamas pareigas, skaičius.  Vadovėms moterims mokamas mažesnis atlygis negu vadovams vyrams, daugiau moterų negu vyrų dirba ne visą darbo dieną.

Atlyginimų skirtumui įtaką daro ir dar vienas svarbus veiksnys – vaiko priežiūros atostogos. „Sodros“ duomenimis, pirmaisiais vaiko metais juos beveik išimtinai prižiūri mamos. Po šių atostogų sugrįžusių moterų darbo užmokestis ne visuomet peržiūrimas ir pritaikomas prie pasikeitusių rinkos sąlygų. Ilgesnę pertrauką padariusioms moterims sunkiau siekti karjeros. Tai rodo ir darbo užmokestis. Didžiausias – 16,8 proc. – vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas pastebimas 35–44 metų grupėje.

Darbo užmokesčio atotrūkis lemia ir skirtumus tarp vyrų ir moterų pajamų sulaukus pensinio amžiaus. Mažiau lėšų taupyti ir investuoti turinčioms moterims vyresniame amžiuje kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika. Lietuvoje vyrų vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (pirma pensijų pakopa) yra 20 proc. didesnė negu moterų.

Nuo atlyginimo dydžio ir vaiko priežiūros atostogų trukmės priklauso ir tai, kiek lėšų bus sukaupta antros pakopos pensijų fonduose. 

Prieš keletą metų atlikto SEB pasirengimo pensijai tyrimo* rezultatai atskleidė, kad 15 proc. moterų vaiko priežiūros atostogose praleido trejus– penkerius metus, tokia pat dalis moterų – dvejus–trejus metus, 12 proc. – daugiau negu penkerius metus, o 20 proc. moterų nedirbo vienus–dvejus metus. Šiuos duomenis pasitelkime skaičiuodami įmokas į pensijų fondus. 

Imkime šių metų pirmo ketvirčio vidutinį mėnesinį moterų bruto darbo užmokestį Lietuvoje – 1 643 eurus**. Kaupiant  antroje pensijų pakopoje maksimaliai kiekvieną mėnesį į fondą pervedama 3 proc.  atlyginimo – 49,29 euro. Valstybė prie asmens kaupimo prisideda papildomai skirdama 1,5 proc.  užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. Šiuo metu tai yra 21,59 euro per mėnesį.

Kai asmuo išeina vaiko priežiūros atostogų, įmokos į pensijų fondus iš vaiko priežiūros išmokos nėra išskaičiuojamos. Šiuo laikotarpiu į kaupiančiojo pensijų fondo sąskaitą pervedama tik valstybės mokama paskata, todėl per metus  pensijai atidedami tik 259 eurai, o ne 850 eurų.

Tad moterys antroje pensijų pakopoje sukaupia mažiau ir dėl mažesnių atlyginimų, ir dėl vaiko priežiūros atostogų metu nutrūkstančių kaupiančiosios įmokų į pensijų fondą. SEB pensijų fondų pastarųjų dešimties metų duomenys rodo, kad moterų įmokos į antros pakopos pensijų fondus buvo vidutiniškai 20 proc. mažesnės negu vyrų.
Galvojant apie būsimą pensiją reikėtų įvertinti ir tai, kad moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje yra beveik dešimčia metų ilgesnė negu vyrų. Tad pensijai sukauptų lėšų joms turės pakakti gerokai ilgesnį laiką negu vyrams, be to, dalį pensinio amžiaus gali tekti gyventi vieno asmens šeimos ūkyje ir dėl to patirti didesnes išlaidas.

Tad ką galime padaryti pačios, kad užsitikrintume finansinę gerovę ir kokybišką gyvenimą pensiniame amžiuje?
Viena iš galimybių – savarankiškai kaupti lėšas trečioje pensijų pakopoje, ir tai reikėtų pradėti daryti kuo anksčiau. Deja, kol kas taupymo būsimai pensijai jaunų moterų prioritetų sąraše nėra. Mūsų duomenys rodo, kad moterys pradeda kaupti trečioje pensijų pakopoje sulaukusios vidutiniškai 40 metų. Daugeliu atveju tai laikas, kai vaikai jau būna ūgtelėję, o išlaidos šeimos reikmėms tampa lengviau prognozuojamos.

Tačiau šiuo laikotarpiu moterys jau būna praradusios penkiolika–dvidešimt metų kaupimo pensijai, o laikas taupant yra labai svarbus. Kiekvieni prarasti metai reiškia, kad ateityje reikės taupyti daugiau.
Jei iki pensijos likus dvidešimčiai metų trečios pakopos pensijų fonduose pradėtumėte taupyti po 50 eurų kas mėnesį, iki pensijos galėtumėte sukaupti 22 tūkstančius eurų, jei pradėtumėte kaupti likus keturiasdešimčiai metų – sukauptumėte 95 tūkstančius eurų (skaičiavimo prielaida – 6 proc. vidutinė grąža po mokesčių atskaitymo). 

Kaupiant ilgiau, bendros sukauptos sumos kreivė pradeda kilti į viršų. Net jei visą kaupimo laikotarpį mokėsite tokias pat įmokas, investicijų grąža kiekvieną mėnesį bus uždirbama nuo vis didesnės investuotos sumos. Be to, atsiras sudėtinių palūkanų efektas, kai ne tik sutaupyti pinigai, bet ir ankstesniu laikotarpiu uždirbta grąža pradeda kurti papildomą grąžą. Aptariamo pavyzdžio atveju maždaug keturioliktais metais vieno mėnesio investicijų grąža tampa netgi didesnė už atidedamus 50 eurų. Tad, nepaisant lėto starto, taupymo efektas matomas per ilgesnį laikotarpį.

Akivaizdu, kad darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų negalima paaiškinti tik vienu veiksniu – priežastys yra sudėtingos, todėl ir sprendimai turi būti kompleksiniai. Tačiau individualių veiksmų, siekiant užsitikrinti orią pensiją, galima imtis jau šiandien, ir tai turėtų tapti ne tik moters, bet ir visos šeimos finansinės higienos dalimi. 

*SEB užsakymu, pasibaigus 2019 metų pensijų reformai, TNS apklausė 500 30–55 metų Lietuvos gyventojų.
** Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Komentaro autorė – Iveta Pigagienė, „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė