Ne viskas žalia, kas žaliuoja

Greta Thunberg gali didžiuotis: žmonių susidomėjimas tvarumo ir aplinkosaugos temomis praėjusiais metais buvo rekordinis. Tai rodo apibendrinti visų metų „Google“ paieškos užklausų duomenys. Tik ar ieškojimas ir skaitymas tampa veiksmais? Ir ar viskas, ką randame, perkame ir naudojame, išties yra ekologiška.

Paieškos apie tvarumą – rekordinės

2021 metais pasaulis labiau negu kada nors anksčiau domėjosi klimato kaitos poveikiu. Rekordiškai dažnai buvo ieškoma ir informacijos apie tvarumą. Aplinkosaugos paieškų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, pernai padidėjo 30 proc. Tvariau gyventi rinkosi ir pirkėjai: naudotų prekių parduotuvių ieškota 80 proc. daugiau negu 2020-aisiais, o elektromobilių įkrovimo stotelių paieškos per metus išaugo dvigubai.

Tokie faktai apie „Google“ paieškas 2021-aisiais nuteikia optimistiškai – tvarumas ir aplinkosauga tampa išties svarbiu, žmonėms rūpimu klausimu. 

Kita vertus, jei ieškome internete, vadinasi, kažko nežinome, norime sužinoti. O nežinojimas suteikia galimybę mus įtikinti lengviau ir be svaresnių įrodymų.

Jei pasakyčiau, kad kompozitinė sulčių pakuotė yra geresnė už plastikinį butelį, ar jums kiltų abejonių, kad gali būti kitaip? Ar sudvejojate tuo, kas parašyta ant prekių pakuočių ar drabužių etikečių – kokios jos tvarios, draugiškos aplinkai, saugios? Ar esate bandę šiuos teiginius patikrinti? 

Jei į šiuos klausimus atsakėte „ne“, turėsiu jus nuliūdinti: ne viskas yra taip tvaru ir žalia, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. 

Verslo kryptis aiški

Neskubėkite daryti išvadų – jokiu būdu nesakau, kad reikia nepasitikėti įmonėmis ir žvelgti į tvarumą skeptiškai. Atvirkščiai, Europos Sąjungoje ir Amerikoje verslai yra vis griežčiau reguliuojami ir jiems keliami vis ambicingesni reikalavimai. Matome vis daugiau iniciatyvų, kai įmonės arba savo noru, arba dėl reguliacinių pakitimų eina tvarumo keliu Europoje. Panašia kryptimi juda ir kitos didžiosios pasaulio šalys.

Tapti tvaresniems verslus skatina ne tik teisės aktai, bet ir sąlygos verslui. Pavyzdžiui, tvarios įmonės gali pasinaudoti finansavimo, taupymo ir investavimo paslaugomis palankesnėmis sąlygomis – tokių priemonių imasi ir SEB bankas. Be to, naująja SEB grupės tvarumo strategija siekiame skatinti verslo klientų pokyčius ir mažinti iškastinio kuro finansavimą. Kita vertus, matome didelius vartotojų lūkesčių pakitimus – vis daugiau žmonių nori rinktis tvarias prekes. Galiausiai auga žmonių sąmoningumas – tvarumo aspektas tampa svarbus ne tik renkantis prekes, paslaugas, bet ir darbovietę. 

Visgi yra verslų, kurie tokiomis tendencijomis gali siekti pasinaudoti, norėdami atrodyti tvaresni, negu iš tiesų yra. Nors pasitaiko atvejų, kai tai daroma sąmoningai, tačiau dažniausiai paslystama dėl kompetencijos stokos, darbuotojų klaidų ar tiesiog nežinojimo. 

Svarbu mokėti atskirti pelus nuo grūdų

Bent keli visame pasaulyje žinomi prekių ženklai yra nusvilę išleisdami reklamas, kuriose kalba apie rūšiavimą, tvarumą ar aplinkosaugą, nors patys šių vertybių nepraktikuoja, tarkim, gaminiuose naudoja neperdirbamą plastiką ar prekiauja produktais, kurie daro tiesioginį neigiamą poveikį aplinkai. Pamoka paprasta – prieš giriantis ar mokant kitus, pirmiausia derėtų pasidaryti namų darbus ir įsitikinti, ar skambūs tvarumo šūkiai yra pagrįsti. 

Žanro klasika yra tapę klaidinantys ar tiesiog neįrodomi teiginiai, kuriuos bendrovės naudoja reklamose ar užrašo ant produktų pakuočių. Dyzelinis automobilis netampa švaresnis vien dėl to, kad atliekant patikrinimus rodoma mažesnė tarša. Skrydžių bendrovė netampa aplinkai draugiška vien dėl to, kad jos lėktuvai naudoja šiek tiek mažiau kuro negu konkurentų. Kaip ir kas sezoną keičiami greitosios mados drabužiai nėra džiaugsmas gamtai, kad ir kokios medžiagos naudojamos jų gamyboje: užtenka „Google“ įvesti „Atacama desert fast fashion“, kad pamatytume, kur nugula kalnai išmetamų pigių rūbų.

Ir dar yra pakuotės. Pasaulyje perdirbama mažiau negu 10 proc. pakuotėms sunaudojamo plastiko. Gamintojai stengiasi mažinti jo kiekį naudodami kompozitines pakuotes, pavyzdžiui, plonu plastiko sluoksniu padengtą kartoną ar popierių. Viena vertus, plastiko naudojama mažiau, ir tai yra gera žinia. Tačiau  kompozitinės pakuotės turi didelių trūkumų, kadangi tik nedidelė dalis perdirbimo centrų turi technologijas, kurios leidžia atskirti įvairias pakuočių medžiagas.

Verta atsižvelgti į keletą pagrindinių dalykų: kaip produktai pagaminti (kokios medžiagos, kokios kilmės energija naudojama ir pan.), iš kur ir kaip jie transportuojami, kiek kartų gali būti panaudojami ir kur atsiduria panaudoti (t. y. ar juos galima perdirbti).

Taigi tvarumas visų pirma yra apie žinojimą, taip pat apie protingus pasirinkimus ir sprendimus. Nežinote? Abejojate? Tikrinkite  „Google“ ir kitose paieškos sistemose, jos tikrai padės išsklaidyti abejones.

Komentaro autorius Audrius Rutkauskas, SEB banko tvarumo vadovas