Nuo mokyklos suolo iki vienaragio: ką apie verslą galvoja Lietuvos moksleiviai?

Jauni žmonės, bet skaitmeniniai senbuviai. Pirmą kartą Lietuvoje vykęs projektas „Moksleivių Vienaragių Paieška“ (MVP) atskleidė geriausias šalies moksleivių savybes ir norą kurti verslus, kurie peržengia valstybių sienas ir visame pasaulyje padeda žmonėms spręsti realias problemas. 
Ne tik jaunąją kartą, bet ir vyresnius žiūrovus pritraukęs MVP projektas suvienijo būrį startuolių ir garsių Lietuvos verslininkų, kurie pasakojo apie savo kasdienybę, atskleidė požiūrį į verslą ir išdėstė svarbiausius savo veiklos valdymo principus. 

„Drąsa ir ambicijos lyg upė, nešanti jaunus žmones naujų galimybių ir patirties link. O dirbtinis intelektas ir kitos skaitmeninės technologijos moksleiviams yra ne tik patogūs įrankiai,  tarsi bandomoji trasa, padedanti rasti naujų krypčių, nišų ir galimybių“, – sako SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė ir pastebi, jog dauguma mokinių komandų sumanymų ir veiklų yra orientuotos į aukštą pridėtinę vertę ir žinių ekonomiką.

Projektas truko beveik tris mėnesius, jame dalyvavo 32 moksleivių komandos iš įvairių Lietuvos vietovių. Pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės, dalyvių įvairovė įrodė, kad geros verslo idėjos gali gimti bet kur, net ir mokyklos suole, jeigu šalia yra mokytojas vedlys patarėjas, kuris idėja tiki, skiria energiją ir skatina visą komandą siekti bendro tikslo. SEB banko vadovė Lietuvoje įsitikinusi, kad šis projektas atskleidė ne tik jaunosios kartos verslumo, bet ir lyderystės potencialą. 

„Su projektu „Moksleivių vienaragių paieška“ TV3 žiniasklaidos grupė ne tik pratęsė svarbią ir, kaip paaiškėjo, labai reikalingą verslumo šou tradiciją, kurią buvome pradėję su šou „Rykliai. Lietuva“, bet ir nacionaliniu mastu suteikė platformą šalies moksleiviams pristatyti savo idėjas ne tik Lietuvos verslo elitui, bet ir visai šaliai. Projekto dalyviai vienbalsiai sutinka, kad jiems tai buvo išskirtinė patirtis, o mes tikime, kad padėjome pamatus jiems siekti savo svajonių ir dar drąsiau. Tą įrodo ir rezultatai – projektas buvo žiūrimas taip pat, kaip ir „Rykliai. Lietuva“, o didelis susidomėjimas buvo jaučiamas jaunimo tarpe, t.y. tarp tų žmonių, kuriems projektas ir buvo skirtas“, – sako Laura Blaževičiūtė, TV3 generalinė direktorė.

Jauną verslą įkvepia noras padėti kitiems

Projekto mentoriai sutaria, kad MVP dalyvius vienijo ne tik drąsa, išradingumas ir atvirumas naujovėms. Svarbi jaunuolių savybė buvo empatija, gebėjimas įsijausti ir suprasti kitų žmonių problemas. 
Nepriklausoma MVP teisėja SEB banko vadovė pastebėjo, kad jaunuoliai mąsto kaip tikri verslininkai:

„Pozityviai nuteikia tai, kad dalyviai aktyviai gilinasi tiek į naujų technologijų galimybes, tiek į realias šalia gyvenančių žmonių ir visuomenės problemas. Jie ir jos siekia prisidėti prie gerovės, pasiūlyti inovacijų, kurios palengvintų gyvenimą ir svarbiausia – neapsiriboja problemų sprendimu Lietuvoje, bet savo produktams ir paslaugoms renkasi globalių rinkų vartotojus“, – dalijasi S. Gutauskaitė-Bubnelienė. 

Projekto metu mentoriams ir žiūrovams įsiminė daugybė istorijų. Pavyzdžiui, aštuntokė Goda iš Širvintų rajono kuria sprendimą, kaip padėti milijonams onkologinių pacientų kasdieninėje kovoje su liga. Mergina sukūrė programėlę, kuri pacientams suteikia daugiau emocinio stabilumo ir tvirtybės, nes pateikia patikrintos informacijos ir vertingų rekomendacijų. 

O vilniečiai Paulius, Aistis ir Dagnius sukūrė programėlę, skatinančią kurti. Vaikinai atkreipė dėmesį, kad aplink apstu kūrybingų asmenybių, kurias stabdo baimė. Todėl jie nusprendė padėti žmonėms įveikti psichologinius barjerus ir žingsnis po žingsnio atskleisti talentus. Savo verslo idėja jie praneša pasauliui, kad svarbiausia – pradėti.

Savo įspūdingą pradžią – technologinį sprendimą – pristatė moksleivės Luknė, Smiltė ir Aistė, kurios į projektą atsinešė išmaniųjų akinių idėją regėjimo negalią turintiems žmonėms. Merginos pastebėjo, kad baltoji lazdelė padeda orientuotis tik iki kelių aukščio, todėl viršutinė kūno dalis dažnai lieka neapsaugota nuo kliūčių. Jų kuriami akiniai, pasitelkdami jutiklius ir dirbtinio intelekto technologijas, galėtų perspėti apie priešais esančius objektus ir taip padėti išvengti traumų. Į projektą ši komanda atėjo su pirmuoju produkto prototipu, kurį kūrė bendradarbiaudamos su Kauno technologijos universiteto mokslininkais.

Dar vienas pavyzdys – Vilniaus licėjaus moksleivių Atėnės, Aistės ir Urtės idėja sukurti antistresinius pleistrus. Merginos pripažįsta, kad neretai pačios patiria stresą ir ieško priemonių, kaip jį suvaldyti bei sumažinti. Iš savistabos patirčių idėja kilo ir Lėjai, Kamilei ir Ugnei – verslo komandai iš Klaipėdos. Šešiolikmetės pasidalijo nesaugumo jausmu, kurį nemažai moterų patiria tradicinėse gydymo įstaigose. Taip gimė privačios moterų klinikos idėja – įstaiga, kurioje dirbtų tik moterys specialistės. Dalyvaudamos projekte merginos nubrėžė ambicingą ilgalaikę viziją – kliniką įkurti ir atidaryti iki 2030 metų.

Anot S. Gutauskaitės-Bubnelienės, tai – tik keli pavyzdžiai, atskleidę, kaip Lietuvoje pražysta verslumas. Ji atkreipia dėmesį į SEB banko Lietuvoje atliekamus tyrimus, kurie kasmet parodo, kad verslą kuriantiems žmonėms labai svarbus artimų žmonių palaikymas, mentorių pagalba ir pasitikėjimas savimi. 

Verslumas – ir talentas, ir įgūdis, ir mąstysena

Daugelis pirmą kartą Lietuvoje vykusio televizijos projekto dalyvių savo kelią pradėjo „Lietuvos Junior Achievement“ mokomųjų mokinių bendrovių programoje, kurią jau dešimtmetį kartu palaiko ir SEB Lietuvoje. „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė pastebi, kad jaunimui itin pravertė programoje sukaupta patirtis ir išmoktos pamokos. Ją sužavėjo, kad dauguma projekte pristatytų verslo idėjų turi aiškų socialinį ar tvarumo aspektą, o tai rodo brandų požiūrį į atsakomybę.

„Šalies mokyklose auga drąsi, versli ir išradinga karta. Tačiau brandus požiūris į verslą ir suvokimas susiformuoja tada, kai mokiniai turi ekonomikos, verslumo ir finansinio raštingumo programas nuo pirmos iki dvyliktos klasės, stipriai parengtus mokytojus ir verslo mentorius. MVP projektas tik patvirtino, kad verslumas nėra tik apie verslą. Tai – mąstysena, gebėjimas kurti vertę ir drąsa veikti jau mokyklos suole“, – teigia A. Rusteikienė. 

Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė tikisi, kad MVP projektas įkvėpė ir žiūrovus susimąstyti apie startuolio kūrimą kaip apie galimą karjeros kelią. „Dirbtinis intelektas kuria revoliuciją – sėkmingam technologijų produktui ar paslaugai sukurti jau nebereikia programavimo ar IT žinių, didelių komandų ir investicijų. Reikia tik drąsos pabandyti ir eksperimentuoti, o nesėkmės atveju – bandyti vėl“, – sako G. Verbickaitė ir pastebi, kad dauguma projekto dalyvių puikiai suvokia šiuos principus. 

Pasak „Unicorns Lithuania“ vadovės, MVP parodė, kad moksleiviai gali ne tik dainuoti, šokti ar demonstruoti, kaip gerai išmoko mokyklose dėstomus dalykus. „Lietuva įsitikino, kad yra daugybė jaunuolių, kuriems dar mokyklos suole gimsta originalios verslo idėjos ir jie turi beprotiškų ambicijų“, – apibendrina G. Verbickaitė.