Paulius Kabelis. Kodėl vyresnio amžiaus žmonės neskuba atsiimti II pakopos lėšų?

Diskusijose apie II pensijų pakopos privalumus ir trūkumus bene garsiausiai girdime jauno ir vidutinio amžiaus žmonių balsą: jie turi daugiausia planų, kur galėtų išleisti atsiimtas II pakopos lėšas, dažniausiai turi daugiau kasdienių išlaidų, taip pat aktyviai svarsto investavimo alternatyvas. Tačiau informacinio triukšmo kontekste mažai įsiklausoma į ne mažiau svarbios visuomenės dalies – vyresnio amžiaus žmonių – nuomonę, iš kurių gyvenimiškos patirties galėtume nemažai pasimokyti.   

SEB duomenys apie dalyvių pateiktus prašymus nutraukti kaupimą II pakopoje rodo, kad toliau kaupti II pensijų pakopoje labiausiai linkę yra vyresni nei 55 metų žmonės. Tikėtina, kad kol jaunesni dažniau vadovaujasi emocijomis ir priima greitus sprendimus, vyresni remiasi patirtimi, iš kurios galime daug ko pasimokyti. Taip pat vyresni fondų dalyviai, kurių dažnas II pensijų pakopoje kaupia daugiau negu du dešimtmečius, mato solidžius ilgo kaupimo rezultatus ir jau gali įsitikinti, kad nuoseklus investavimas ir sudėtinių palūkanų efektas daro stebuklus.    

Artėjant pensijai – didesnis finansinio saugumo poreikis

Kuo žmogus vyresnis, tuo aiškiau suvokia artėjančią pensiją ir su ja susijusius iššūkius, todėl vyresnio amžiaus žmonėms pensija tai ne tolimas ateities planas, o neišvengiamai artėjantis finansinis iššūkis. Turbūt tai viena iš priežasčių, kodėl vyresnė karta kaupimą pensijai vertina ne emocijomis, o matydami realias situacijas ir skaičius – kaip II pensijų pakopoje sukaupti pinigai gali padidinti finansinį saugumą ir  sumažinti priklausomybę nuo vieno pajamų šaltinio – „Sodros“ pensijos. 

Geriausias sąjungininkas – laikas     

Lietuvos pensijų sistema yra gana jauna, todėl dar nėra žmonių, kurie būtų savo pensijai kaupę visą darbinį amžių. Visgi tie, kurie II pakopoje kaupia nuo jos starto, jau yra sukaupę solidžias sumas ir gali matyti sudėtinių palūkanų efektą: jų sukaupta suma augo ne tik dėl reguliarių jų pačių ir valstybės skiriamų įmokų, bet ir dėl sniego gniūžtės efekto – investicinės grąžos, kurią uždirba anksčiau uždirbta investicinė grąža. Vyresni žmonės šį efektą gali matyti savo pensijų ataskaitose, o ne teorinėse paskaitose, todėl jie nėra linkę lengva ranka atsisakyti to, kas buvo ilgai kuriama.

Finansų rinkų svyravimai – kantrybės pamoka 

Kita priežastis, dėl kurios vyresni žmonės atsakingiau vertina sprendimą dėl kaupimo II pakopoje gali būti ta, kad jie yra pergyvenę daugiau ekonominių ciklų. Jų lėšos pensijų fonduose jau susidorojo su įvairiais finansiniais iššūkiais – 2008 m. ekonomikos krize, pandemija, pastarųjų metų geopolitiniais neramumais, todėl jiems finansų rinkų svyravimai yra jau matyta ir pažįstama investavimo proceso dalis, kuri ilgalaikėje perspektyvoje dažniausiai yra tiesiog geresnė galimybė investuoti. Ši patirtis padeda išvengti impulsyvių sprendimų, kuriuos dažniausiai lemia emocijos ir nepatyrimas, o ne racionalūs argumentai. 

II pakopos lėšos – vienintelės jų investicijos

Daugeliui vyresnių žmonių II pakopoje sukaupti pinigai yra vienintelis investicinis turtas. 
Skaičiuojame, kad nuo pat 2004 metų II pakopoje dalyvaujantis ir vidutinį atlyginimą uždirbęs asmuo šiuo metu yra sukaupęs maždaug metinį savo atlyginimą. Pridėkime dar 25 metus, sudėtinių palūkanų efektą ir labai tikėtina, kad kaupimas II pakopoje žmogaus mėnesinę pensiją galėtų padidinti apie 300 eurų . 
Lėšų paveldėjimo galimybė

Vyresni žmonės į II pakopą žvelgia ir per dar vieną, dažnai nepakankamai įvertinamą prizmę –  galimybę sukauptą turtą perduoti savo artimiesiems. Skirtingai nei „Sodros“ mokama pensija, II pakopos lėšos yra paveldimos, todėl tampa ne tik asmeninio saugumo, bet ir šeimos finansinio pagrindo dalimi. Turint vaikų ar anūkų, ši galimybė įgyja papildomos reikšmės: tai būdas užtikrinti, kad ilgus metus nuosekliai kauptas turtas nepradingtų ir būtų panaudotas ten, kur šeimai svarbiausia. 

Vyresnės kartos pamokos

Svarbu pastebėti, kad tais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmonės išsiima lėšas, daug rečiau tai daro dėl „geresnių alternatyvų“ ar savarankiško investavimo, o akcentuoja reikšmingus finansinius iššūkius ar sveikatos išlaidas. 
Taigi vyresnių žmonių sprendimas likti II pakopoje nėra atsitiktinumas. Tai – brandi finansinė laikysena, padiktuota jų gyvenimo patirties. 

Jaunesnėms kartoms tai gali būti žinutė,  kad stabilus finansinis pagrindas atsiranda ne per naktį. Norėdami sukaupti pensiją turime nuosekliai kaupimui skirti savo pajamų dalį ir neleisti emocijoms užgožti racionalių sprendimų.