Paulius Kabelis. Trys 2023 metų finansų rinkų pamokos

Po galvos skausmą investuotojams kėlusių 2022-ųjų, šie metai leido kiek atsikvėpti: dirbtinio intelekto bumas, sumažėjusi infliacija ir geresni, negu tikėtasi, JAV ekonominiai rodikliai lėmė finansų rinkų augimą. Po trumpo stabtelėjimo rudenį rinkos toliau kyla, ir panašu, kad 2023-iuosius investuotojai baigs pakilia nuotaika. Svarbių įvykių finansų rinkose šiemet netrūko, tačiau kokias tris pamokas svarbu išmokti prieš atverčiant naują puslapį? 

Vis dar bijome svyravimų

Kiekvienas lėktuvo pilotas pasakytų, kad nereikia bijoti turbulencijos. Kad ir kaip nemalonu ją jausti, lėktuvas yra sukonstruotas taip, kad rizika, jog turbulencija pažeis lėktuvą, yra labai maža. Panašiai ir su finansų rinkomis. Suprantama, kad krentančių rinkų rezultatai kelia nerimą, tačiau svarbu išlaukti: ilgametė pasaulinė istorija rodo, kad rinkos atsitiesia, ir toliau jose uždirbama grąža.

Būtent tai pamatėme šiemet: pasaulio akcijų rinkų grąža viršija daugumos analitikų metų pradžios prognozes ir yra beveik 20 procentų. Dviženklę grąžą nuo metų pradžios uždirbo ir didesnės rizikos pensijų fondai. Mažiausios rizikos vyriausybės obligacijų grąža šiemet taip pat yra didelė – maždaug 4 proc., o didesnės rizikos obligacijų grąža siekia net 10 proc. ir daugiau.

Diversifikacija atsiperka ilguoju laikotarpiu

Investuotojams dažnai akcentuojant diversifikacijos naudą, šiemet pamatėme kiek neįprastą reiškinį, kai rinkose didžiausią metų dalį dominavo vieno konkretaus sektoriaus įmonės. Bene labiausiai prie akcijų rinkų atsitiesimo prisidėjo dirbtinio intelekto bumas, ypač technologijų įmonės ir įmonės, kurių veikla yra susijusi su dirbtiniu intelektu. 

Tai rodo ir akcijų indekso rezultatai: didžiausią dalį jo šiųmetinio augimo lėmė vos septynios įmonės, kurių akcijų vertė yra padidėjusi apie 100 proc., o įtaka bendriems akcijų indeksams dėl didelės šių įmonių kapitalizacijos yra itin didelė. Pavyzdžiui, „S&P 500“ indeksas šiemet yra pakilęs 21 proc., tačiau kiekvienos „S&P 500“ indekso įmonės akcijų kaina yra padidėjusi tik apie 7 procentus.

Kita vertus, dėl tokio dominavimo nemažai kitų sektorių liko neįvertinti, bet turi geresnes perspektyvas negu šiemet, ypač tie sektoriai, kuriuose veikiančios įmonės yra daugiau įsiskolinusios ir dėl to priklausomos nuo palūkanų normų rinkoje.

Padidėjus obligacijų pajamingumui, vėl prasmę įgauna obligacijų ir akcijų derinimas perpus ar santykiu 60/40 diversifikuojant investicijų portfelį, ko nebuvo 2022 metais.

Švelnesni centrinių bankų sprendimai nebūtinai dėl suvaldytos infliacijos

Tiek investuotojams, tiek būsto paskolas turintiems gyventojams 2023-ieji ilgam įsimins kaip griežtos centrinių bankų pinigų politikos metai. JAV Federalinis rezervų bankas (FED) per pastaruosius dvejus metus palūkanų normą pakėlė net vienuolika kartų – iki 5,5 proc., o Europos Centrinis Bankas (ECB) – dešimt kartų – iki 4 procentų. Vis dėlto metų pabaigoje centrinių bankų tonas kiek sušvelnėjo – pavykus aplaužyti infliacijos sparnus, sulaukėme pirmųjų palūkanų kėlimo pauzių. 

Iki komfortiško lygio sumažėjusi infliacija, Lietuvoje metų pabaigoje siekianti mažiau nei 3 proc., stipriai prisidėjo prie pasaulio akcijų rinkų atsigavimo. Investuotojai yra įsitikinę, kad FED ir ECB kitais metais ne tik nebekels palūkanų, bet ir pradės jas mažinti. 

Tačiau ypač svarbu, ar palūkanos bus mažinamos dėl suvaldytos infliacijos, ar dėl to, kad reikia gelbėti ekonomiką. Kol kas ekonominiai duomenys daug nerimo nekelia, tačiau aukštų palūkanų efektas bus matomas kiek pavėluotai, todėl yra rizika, kad, pavyzdžiui, antrą 2024 metų pusmetį ekonominė padėtis silpnės, nors centriniai bankai jau mažins palūkanas.

Išlaikyta akcijų ir obligacijų pusiausvyra investiciniame portfelyje turėtų padėti išlaikyti geresnį grąžos ir rizikos santykį negu kiekviena turto klasė atskirai. Jei ekonomika imtų vėsti greičiau, negu laukiama šiandien, centriniai bankai bus priversti greičiau mažinti palūkanas, o tai kels saugių obligacijų kainas ir sušvelnins nuostolius akcijų rinkose. Vis dėlto, jei pasaulinis ūkis augs sparčiau, negu tikimasi, turėsime gerus metus akcijų rinkose, tačiau investicijų į obligacijas grąža taip pat sieks 4–5 proc. ir nebus didelis trikdis bendram portfeliui. 

Nors žmogaus gyvenime metai atrodo kaip ilgas, didelę reikšmę turintis laikotarpis, finansų rinkose, kuriose investuojama laikantis dešimtmečių strategijos, vieni metai įprastai nėra tokie svarbūs. Todėl ir prognozuoti 2024-ųjų tendencijas ar įvertinti 2023-iųjų svarbą investuotojams nėra lengva užduotis. Trumpai tariant, šie metai finansų rinkose buvo kupini įdomių reiškinių, tačiau nustatyti jų įtaką, kiek jie lėmė artimiausio dešimtmečio tendencijas, o kiek buvo taisyklės išimtis, galėsime dar negreitai. 

Papildyta 2024 03 12

Dėl SEB pensijų fondų investicijų į „BaltCap Infrastructure Fund I“

Per pastarąjį dešimtmetį „SEB investicijų valdymas“ įvykdė  apie 10 investicijų į įvairias alternatyvias turto klases. Viena iš tokių investicijų buvo „BaltCap Infrastructure Fund I“ (toliau – fondas), kurio tikslas buvo vystyti įvairius infrastruktūros projektus Baltijos šalyse. 

2023 metų lapkritį „SEB investicijų valdymas“ buvo informuotas apie įtariamus veiklos pažeidimus „BaltCap“ valdomame fonde „BaltCap Infrastructure Fund I“.  Šiuo metu vyksta teisiniai procesai, kurie padės nustatyti visas įvykio aplinkybes. Šį įvykį vertiname labai rimtai ir dėsime visas pastangas siekdami rasti susitarimą su „BaltCap“ dėl investuotojų patirtų nuostolių kompensavimo.

Svarbu pažymėti, kad į fondą buvo investuotas šių keturių SEB valdomų pensijų fondų turtas – „SEB pensija 1975-1981“, „SEB pensija 1982-1988“, „SEB pensija 1989-1995“ ir „SEB pensija 1996-2002“. Per visą investavimo į Fondą laikotarpį nuo 2017 metų buvo investuota 4,9 mln. eurų (fondo vertė pensijų SEB fonduose šiuo metu siekia 5,4 mln. eurų).

Komentaro autorius – Paulius Kabelis, „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo grupės vyresnysis fondų valdytojas.