Penki būdai elektroninės prekybos įmonėms veikti tvariau

Dėl pandemijos visuomenės ir verslo skaitmenizavimas pasistūmėjo kelerius metus pirmyn – būtent 2020-aisiais elektroninės prekybos mastas Lietuvoje peržengė simbolinę ribą ir sudarė daugiau negu 10 proc. visos šalies mažmeninės prekybos. Prognozuojama, kad iki 2030 metų elektroninė prekyba sudarys pusę visos mažmeninės prekybos pasaulyje. Tai rodo, kad tvarumu vis labiau rūpintis teks ir elektroninės prekybos įmonėms, juolab kad jų poveikis aplinkai taip pat tampa vis didesniu iššūkiu. Skaičiuojama, kad vien tik JAV apie trečdalį atliekų šiuo metu sudaro elektroninės prekybos siuntų pakuotės.

Neseniai internetu užsisakęs kelias smulkmenas, gerokai nustebau gavęs įspūdingo dydžio dėžę. Ne, įmonė, iš kurios pirkau prekes, nepadarė staigmenos ir nepridėjo papildomų prekių. Tiesiog pirkinys buvo sudėtas į jam gerokai per didelę pakuotę, kurioje taip pat buvo daug plastiko plėvelės bei kartono atraižų.

Nors pakuotę ir papildomą turinį atidaviau perdirbti, kilo nemažai minčių. Kiek medžių kertama ir kiek vandens išeikvojama visame pasaulyje kasdien siunčiant milijonus siuntų, kurios galėtų būti gerokai taupesnės? Ar nevertėtų į tai atsižvelgti kitą kartą prieš vėl ką nors perkant iš tos pačios interneto parduotuvės? Ir ką galėtų padaryti minėta parduotuvė (kartu ir visas elektroninės prekybos sektorius), kad prisidėtų prie kovos su klimato kaita?

Nebe mados klyksmas

Galima tvirtai teigti, kad toli gražu nesu vienintelis pirkėjas, keliantis sau panašius klausimus. Tarptautinės konsultavimo bendrovės „Accenture“ tyrimų duomenimis, 7 iš 10 vartotojų visame pasaulyje rūpinasi, ar jų vartojamos prekės ir paslaugos yra tvarios. Tokioms pirkėjai teikia pirmenybę jas rinkdamiesi. Maždaug kas antras yra pasiryžęs mokėti daugiau už gaminį, kuris sukurtas siekiant daryti kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. 

Per pastaruosius kelerius metus tvarių gaminių paklausa augo keturiskart sparčiau, palyginti su įprastų prekių ar paslaugų paklausa. Nuo 2014 metų pasaulinė tvarių gaminių rinka kasmet didėjo vidutiniškai apie penktadalį. Šiuo metu tvarumas yra antroji pagal svarbą paskata (po kainos ir kokybės santykio) pirkėjui grįžti ir įsigyti to paties gamintojo prekių ar paslaugų dar kartą.

Bendrai vertinama, kad pastaruosius penkerius metus vartotojų susirūpinimas klimato kaita ūgtelėjo triskart. Jau vien šių duomenų turėtų pakakti išsklaidyti abejonėms, ar sparčiai didėjantis pirkėjų ir verslininkų dėmesys tvarumui nėra vien tik mados klyksmas.

Penkios sritys veiklos tvarumui didinti

Daugelio elektroninės prekybos įmonių verslas palyginti yra nedidelis. Bet net ir tokios bendrovės turi visas galimybes pasirūpinti, kad jų poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, ir kurti papildomą vertę ir vartotojams, ir savo verslui, ir mūsų planetai.

Pirmoji sritis, apie kurią verta pagalvoti kuriant ir plečiant verslą, yra siūlomos paslaugos ir prekės. Kuriant gaminius, svarbu iš anksto apgalvoti visą jų gyvavimo ciklą – nuo gamybos, pakavimo, gabenimo ir sandėliavimo iki galiojimo pabaigos, utilizavimo ir perdirbimo. Kokias aplinkai nekenksmingais būdais gautas žaliavas galėtumėte naudoti gamindami savo produktą? Kaip pasiekti, kad jūsų gaminiai būtų kuo lengvesni ir užimtų kuo mažiau vietos transportuojant? Kaip gali būti naudojamas gaminys ar jo dalys po pirminio panaudojimo? Galbūt jį galima būtų prikelti antram gyvenimui ir tuomet jis galėtų tikti dar kam nors? Šiuos klausimus svarbu sau užduoti pačioje veiklos pradžioje.

Antra dėmesio verta sritis yra verslo tiekimo grandinės poveikis aplinkai. Net jei pati elektroninė parduotuvė tiesiogiai didelės taršos ir nesukuria, svarbu įvertinti, ar taip pat pasakytina ir apie susijusius dalyvius, prekių gamintojus ir tiekėjus. Kokį pėdsaką jie palieka? Kokių priemonių ir iniciatyvos imasi savo veiklos tvarumui didinti? Kokią įtaką visa tai galiausiai turi jūsų verslo tvarumo siekiams ir rodikliams?

Visa tai įvertinus svarbu nepamiršti šios informacijos suteikti ir vartotojams, tad visuomenės informavimas apie veiklos tvarumą turėtų būti dar vienas elektroninės prekybos įmonių prioritetas. Kuo išsamiau klientams pasakosite apie siūlomas prekes ir paslaugas bei jų poveikį aplinkai, tuo geriau. Tinkamas pavyzdys galėtų būti tarptautinė bendrovė „Toms“, daugiausiai gaminanti ir parduodanti avalynę, išsamiai informuojanti apie savo prekės ženklu „Earthwise“ pažymėtus gaminius ir nurodanti, iš kokių medžiagų jie pagaminti, kokios gaminio perdirbimo galimybės ir panašiai. Pagalba vartotojui suvokti, ką ir kodėl verta rinktis rūpinantis aplinka, ilgainiui teikia vis daugiau vertės pačiam verslui.

Jei pirkėjas gaminį jau užsisakė, verta paklausti savęs, o kaip prekė jam bus pristatyta? Kai kurios įmonės ne tik rūpinasi pakuočių tvarumu ir naudoja iš perdirbto popieriaus pagamintas dėžutes siuntoms pristatyti, bet ir apie tai praneša pirkėjams – nurodo ant pačių pakuočių. Daugelį ši informacija paskatina išsamiau pasidomėti įmonės požiūriu į aplinkos apsaugą ir skirti daugiau dėmesio tvarumui apskritai. Kitos bendrovės žengia dar toliau, rasdamos būdų klientų grąžinamų siuntų pakuočių neišmesti ir neperdirbti, bet panaudoti dar kartą ir išsiųsti toje pačioje dėžutėje supakuotą pirkinį kitam pirkėjui.

Didžiausią neigiamą poveikį aplinkai elektroninės prekybos įmonės paprastai daro gabendamos ir pristatydamos prekes pirkėjams. Tad vis daugiau bendrovių taiko tvaresnius transportavimo būdus, pirkinius iš sandėlių pristatydamos dviračiais, elektromobiliais, kitomis mažiau taršiomis transporto priemonėmis. Paskutinis prekės pristatymo kilometras ir jo tvarumas yra dar viena svarbi sritis, kuriai interneto prekeiviai taip pat turėtų skirti ypatingą dėmesį.

Pasaulyje, kuris vis geriau suvokia, kad rūpinimasis aplinka jau tapo nebe prabanga, bet būtinybe, ignoruoti su tvaria veikla susijusius klausimus yra viena iš verslo rizikos rūšių. Siūlau apie tai pagalvoti ne tik tada, kai kitą kartą vėl pakuosite kliento pirkinį į akivaizdžiai jam per didelę dėžę. Ilgainiui bendrovės, kurios nesirūpina poveikiu aplinkai, susilauks vis mažiau investuotojų, kreditorių ir vartotojų dėmesio.

Komentaro autorius Audrius Rutkauskas, SEB banko tvarumo vadovas