Penki vidinės karjeros mitai: kodėl kito darbdavio kieme žolė atrodo žalesnė?

Komentaro autorė Kristina Astrauskienė, SEB banko Personalo departamento vadovė

Tyrimų duomenimis, beveik kas antras darbą planuojantis keisti darbuotojas ketina keisti  ir savo kvalifikaciją. Taip pat pastebėta, kad darbą keisti linkę darbuotojai dažniau yra nepatenkinti savo atlygiu ar gaunamomis motyvacinėmis priemonėmis.  Nebūtina naršyti darbo skelbimų – kilti karjeros laiptais ar rasti naujų tobulėjimo krypčių galima ir toje pačioje organizacijoje. Visgi vyrauja daug mitų apie vidinę karjerą. Dirbtinio intelekto „ChatGPT“ paprašėme įvardinti penkis svarbiausius mitus.  Aptarkime kiekvieną iš jų. 

Pirmas mitas. Aukštesnės pareigos priklauso tik nuo darbo stažo

Nors ilgamečiai darbuotojai užsitarnauja pasitikėjimą ir išmano darbovietės kultūrą, tai nėra pagrindiniai karjeros sėkmę lemiantys veiksniai. Kur kas svarbiau kandidato kompetencijos, įgūdžiai ir asmeninės savybės. „Kantar“ tyrimo duomenimis* vis daugiau darbuotojų vertina galimybę kopti karjeros laiptais. Tačiau tendencijos rodo, kad dažniau siekti paaukštinimo ryžtasi įmonėje jau įsitvirtinę darbuotojai.  Mačiau ne vieną atvejį, kai nauji  kolegos per labai trumpą laiką pasiekė  karjeros aukštumas. Pavyzdžiui, visai neseniai prie mūsų prisijungė kolegė, kuri jau po kelių mėnesių tapo savo komandos vadove. Kuo didesnė organizacija, tuo didesnė tikimybė atrasti galimybių augti.

Antras mitas. Mano vadovas žino mano karjeros lūkesčius

Nors darbuotojai tikisi, kad vadovas vieną dieną ateis su šūsnimi karjeros pasiūlymų, personalo specialistai ir karjeros koučeriai dažnai kartoja frazę, kad karjera pirmiausia yra paties asmens rankose. Ir tai yra tiesa. Tyrimai rodo, kad darbdavio suteikiamas tobulėjimo priemones vertina ir patys darbuotojai – beveik 70 proc. respondentų sako, kad labai vertina įvairias mokymosi programos bei galimybę kelti kvalifikaciją, rodo „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo užsakymu atliktos apklausos** rezultatai.
Banke darbuotojus kviečiame žinias gilinti virtualiame SEB universitete, skatiname domėtis įvairiomis karjeros galimybėmis organizuodami vidines karjeros dienas, teikiame asmenines karjeros konsultacijas, o abejojantiems, tačiau norintiems išbandyti save naujoje srityje, sudarome veiklos stebėsenos galimybes. Tačiau, kad pokytis įvyktų, darbuotojas turi būti proaktyvus ir imtis veiksmų savarankiškai. Karjera prasideda nuo svajonės, aiškiai įsivardijant savo siekius, o toliau seka užsispyrimas juos įgyvendinti.

Trečias mitas.  Norėdamas pakeisti karjeros kryptį, turiu keisti organizaciją

Dažniausiai  karjeros įmonėje galimybes riboja tik mūsų pačių sukurti įsitikinimai ir kliūtys. Žinoma, keisti savo karjeros kryptį nėra lengva ir dažnai tai pareikalauja ne mažai energijos ir laiko, kuriuos turime skirti mokymuisi ir naujų įgūdžių įgijimui. Mūsų organizacijoje vertiname įvairią patirtį, tad skatiname darbuotojus domėtis horizontalios karjeros galimybėmis ir įgyti naujų kompetencijų. Turime kolegų, kurie dirba banke jau aštuoniolika metų ir yra net devynis kartus pakeitę pareigas. Banke turime daug pavyzdžių, kai kolegos pradeda darbą jaunesniojo specialisto pareigose ir užauga iki savo srities profesionalų ar tampa komandos vadovais. Pavyzdžiui, mūsų banko vadovė pradėjo nuo praktikos banke, vėliau dirbo klientų aptarnavimo specialiste ir, vis tobulėdama, keisdama pareigas, darbo banke sritis, po dvidešimt dvejų metų tapo banko vadove. Bankas yra pirmoji ir vienintelė jos darbovietė. 

Ketvirtas mitas. Keisti sritį toje pačioje įmonėje mažiau vertinga negu kaupti patirtį kitose įmonėse

Pastebiu, kad kandidatai siekdami įgyti naujų perspektyvų, keičia bendrovę ir renkasi tą pačią karjeros sritį. Tai yra savaime suprantama. Visgi įgyti naujų perspektyvų ir plėsti savo profesinį horizontą galima ir keičiant sritį toje pačioje darbovietėje. Dirbant didelėje organizacijoje perėjimas dirbti į kitą sritį ar padalinį gali suteikti jausmą, kad pradėjai darbą naujoje įmonėje, nes tenka susipažinti su naujais kolegomis, plėsti savo žinias, susipažinti su kita organizacijos dinamika, atrasti naujų iššūkių ir galimybių. 

Didelėse įmonėse yra daug galimybių keisti savo karjeros kryptį, ir vis daugiau darbuotojų tam ryžtasi. Per praėjusius metus net dešimtadaliu (iki 34 proc.) padidėjo keičiančių  arba norinčių keisti kvalifikaciją skaičius, rodo „Kantar“ tyrimų duomenys*. Gerai žinant organizacijos vertybes, pažįstant darbuotojus ir išmanant darbo specifiką, lengviau pasinerti į naują sritį. 

Penktas mitas. Vienintelis būdas gauti didesnę algą – keisti darbovietę 

Ieškoti darbo kitoje organizacijoje labiau linkę tie darbuotojai, kurie yra nepatenkinti savo atlygiu, parodė „Kantar“ tyrimas*. Darbuotojų atlygis priklauso nuo darbo turinio ir kompleksiškumo, darbuotojo turimos patirties bei kompetencijos ir darbuotojo pasiekimų bei elgsenos. Motyvuoti, iniciatyvūs žmonės, įgyvendinantys išsikeltus tikslus, turi daugiau galimybių uždirbti  daugiau bet kurioje darbovietėje.

Lyginant kelis darbo pasiūlymus, svarbu nepamiršti įvertinti ir papildomą įmonės teikiamų naudų paketą: sveikatos draudimą, pinigines įmonės įmokas papildomam pensiniam kaupimui, papildomas apmokamas atostogas ar galimybes mokytis ir tobulėti. Gali būti, kad dėl didesnio atlygio pakeitę įmonę galiausiai uždirbsite mažiau, nes už anksčiau įmonės suteiktas naudas  tursite mokėti patys. 
 
***

Kadangi dirbtinis intelektas „ChatGPT“ pirmiau aptartus mitus išvardijo naudodamas tūkstančius įvairių viešai prieinamų šaltinių, tikėtina, kad šie mitai yra tik ledkalnio viršūnė. Kiekvienas turime įvairių baimių, abejonių ir  patirties. Todėl svarbu suprasti, ko iš tiesų norime, kad mitai netaptų priežastimi kažko nedaryti, o mūsų  sprendimai dėl karjeros būtų gerai apgalvoti bei padėtų susikurti karjeros kelią, kuriuo galėtume mėgautis.

*„Kantar“ 2022 m. atliko tyrimą „Lietuvos darbuotojų įsitraukimas 2022“, apklausta 510 respondentų, kurių amžius 16–75 metai.

**2023 metų gegužę „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo užsakymu tyrimą atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1 000 18–74 metų Lietuvos gyventojų.