Pernai išaugęs vartojimo paskolų poreikis atspindėjo gyventojų optimizmą
Nuo naujų baldų iki saulės elektrinių įrengimo – pernai Lietuvos gyventojai vartojimo paskolas ėmė aktyviau negu 2023 metais. SEB banko duomenimis, vartojimo paskolų sutarčių sudaryta dešimtadaliu daugiau, o finansavimo suma augo daugiau negu ketvirtadaliu.
„Vartotojų pasitikėjimo rodiklis pernai pasiekė aukščiausią lygį nuo 2007 metų, tad gyventojai į ateitį žvelgė su optimizmu ir ėmėsi aktyviai gerinti savo gyvenimo aplinką: remontavo būstą, pirko naujus baldus ir buitinę techniką, keitė automobilius ir kt. Visa tai rodo, kad žmonės ėmė jaustis drąsiau dėl savo finansinės padėties ateityje ir dėl augančių pajamų“, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje pernai padidėjo minimaliai, o vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius augo daugiau negu 10 procentų. Gerėjanti namų ūkių finansinė padėtis ir Europos Centrinio Banko sprendimai mažinti bazinių palūkanų normas, anot E. Dovbyšienės, darė įtaką tiek gyventojų sprendimams skolintis, tiek didesnėms norimų paskolų sumoms. SEB banko duomenimis, vidutinė vartojimo paskolos suma pernai siekė 6,7 tūkst. eurų ir buvo septintadaliu (14,3 proc.) didesnė lyginant su 2023 metų vidurkiu. Vidutinis paskolos terminas išliko nepakitęs – 3,8 metų.
Būsto atnaujinimas ir automobilio pirkimas buvo du dažniausiai įvardinti poreikiai, kuriems patenkinti SEB banko klientai ėmė vartojimo paskolas. Būsto remontui teko 41 proc. visų suteiktų paskolų sumos. Banko analitikų teigimu, paskolų poreikiui pastebimą įtaką darė pernai suaktyvėjusi ne naujų butų rinka: įsigiję senesnės statybos būstą pirkėjai neretai nusprendžia jį atnaujinti.
Remiantis portalo „Autoplius.lt“ duomenimis, iš viso 2024 metais naudotų automobilių sandorių vertė siekė 2,8 mlrd. eurų ir buvo 12 proc. didesnė negu 2023 metais. Sustiprėjusį SEB banko klientų norą įsigyti automobilį atspindėjo ir net 30 proc. per vartojimo paskolas išaugęs jų pirkimų finansavimas.
Taip pat nemažo dėmesio sulaukė finansavimas, skirtas mažesnės vertės nekilnojamojo turto įsigijimui, pavyzdžiui, garažui, žemės sklypui, sodui ir pan. Per metus šiems įsigijimams SEB bankas skyrė beveik 5 mln. eurų – maždaug dešimtadalį visų vartojimo paskoloms skirtų lėšų.
„Dalis klientų kreipėsi dėl paraiškų norėdami ne tik estetinio savo būsto atnaujinimo, bet ir didesnio energinio efektyvumo. Akivaizdu, kad banko finansavimas tapo namų ūkių pokyčių plano dalimi, kai rengiami saulės elektrinių ar elektros kaupiklių projektai, taip pat įvairūs sprendimai, mažinantys būsto šilumos nuostolius ir didinantys tvarumą“, – sako E. Dovbyšienė.
SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė pastebi, kad šiemet sausį Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) paskelbus kvietimą gaminantiems vartotojams, norintiems su valstybės parama įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, kartu išaugo ir gyventojų susidomėjimas šiam tikslui skirtoms vartojimo paskolomis.
