Pinigų mulų istorijos: iš pradžių – lengvas uždarbis, bet po to – dideli sunkumai

Norėdami nuslėpti nelegaliai gautas lėšas, finansiniai sukčiai dažnai naudojasi vadinamaisiais pinigų mulais. Nusikaltėliams talkinančiais pinigų mulais žmonės neretai tampa nesąmoningai – tapę apgaulės aukomis. Tai rodo ne viena neseniai Lietuvoje nutikusi istorija.

„Finansinio sukčiavimo schemas organizuojantys nusikaltėliai atlieka pinigų plovimą, kad nuslėptų neteisėtai įgytų lėšų kilmę ir ieško tam tarpininkų – žmonių, kurie sutinka naudoti savo banko sąskaitas svetimų pinigų pervedimams ir net išgrynina lėšas bei perduoda grynuosius pinigus nepažįstamiems asmenims. Už šias operacijas sumokamas atlygis. Kartais pinigų mulais žmonės tampa sąmoningai, visgi dažnai jie nežino tikrojo pinigų pervedimo tikslo. Tačiau nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tai yra pinigų plovimas – neteisėta veikla, už kurią gresia teisinės pasekmės. Greitai paaiškėja, kad lengvo uždarbio suvilioti žmonės tapo finansinių nusikaltimų veiklos dalyviais, ir užgriūva dideli rūpesčiai“, – teigia Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė. 

Pinigų mulams Lietuvoje gresia baudžiamoji atsakomybė ir ilgalaikiai padariniai, pavyzdžiui, apribojama galimybė turėti banko sąskaitą, naudotis finansinėmis paslaugomis, taip pat aukos susiduria su kitomis pasekmėmis kaip šantažas, grasinimai ir kitas psichologinis ar net fizinis smurtas.

Nusikaltėliai ieško sunkumus patiriančių žmonių

Įprastai pinigų mulai turi pervesti lėšas iš savo sąskaitos į kitas sąskaitas – tarp daugybės įvairių bankų, veikiančių keliose šalyse, pervedamas lėšas susekti ir sustabdyti mokėjimus yra sudėtinga. Dar sunkiau atskleisti nusikaltimą, jei pinigų mulas tiesiog išgrynina gautus pinigus ir atiduoda juos nepažįstamiems asmenims. 

Informaciją iš Europos teisėsaugos stebinti D. Uosytė pastebi, kad pinigų mulų verbavimo banga neslūgsta. Nusikaltėliai randa vis naujų būdų, kaip į finansinio sukčiavimo schemas įtraukti žmones, kurie apie tikruosius kėslus nieko nenutuokia, o patiems iš vandens išlipti „sausiems“. Piktavaliai moka greitai atskirti potencialias savo aukas pagal tam tikrus požymius. Pirmiausia taikomasi į žemesnio išsilavinimo, socialiai pažeidžiamus, įvairių sunkumų patiriančius asmenis. Vis dažniau ant jų kabliuko patenka ir jaunimas.

„Apgavikų manipuliacijoms dažnai pasiduoda jauni žmonės, kurie neturi pakankamai gyvenimo patirties, kad tinkamai įvertintų lengvo atlygio pasiūlymo riziką ir suprastų pasekmes. Papildomi pinigai jiems atrodo kaip būdas lengvai ir greitai užsidirbti laisvalaikiui ar pramogoms“, – girdėtas pinigų mulų istorijas apibendrina SEB banko Prevencijos departamento direktorė D. Uosytė.

Aukos ilgai netikėjo apgaule

Iš neseniai analizuotų atvejų D. Uosytei įsiminė jaunos vienišos motinos istorija. Augindama mažą vaiką moteris ieškojo darbo ir atkreipė dėmesį į skelbimą socialiniuose tinkluose. Ji parašė užklausą ir netrukus gavo atsakymą – trumpą veiklos aprašymą. Tariamas darbdavys tikino, kad verčiasi pardavimo veikla, o moteris būtų tarpininkė, kuri priimtų pinigus už prekes į savo asmeninę sąskaitą. Galą su galu sunkiai suduriančiai moteriai pasiūlymo sąlygos pasirodė patrauklios, ir ji sutiko įsitraukti į veiklą. Kai į sąskaitą ėmė plaukti pinigai, nustatytą dalį gavėja pasilikdavo sau, o likusią pervesdavo kitur arba išgrynindavo ir perduodavo nurodytiems žmonėms, kurių nepažinojo. Problemos užklupo tada, kai banką pasiekė skundai asmenų, pervedusių lėšas į moters sąskaitą, taip pat tyrimą pradėjo ir policija. Moteris sužinojo, kad jai gresia baudžiamoji atsakomybė ir atitinkamos sankcijos. 

Kad sukčiai veikia be jokių skrupulų, rodo ir kita istorija. Sunkiai serganti moteris jautėsi beviltiškai, nes reikėjo daug pinigų brangiems vaistams. Ieškodama pagalbos, moters dukra internete rado darbo pasiūlymą iš namų dirbti „pinigų pervedimo agentu“. Tereikėjo tik asmeninės banko sąskaitos numerio. Tad į pinkles įkliuvo ir serganti motina, ir jos dukra – abi perdavė savo sąskaitų numerius nusikaltėliams, kurie jomis pasinaudojo sukčiaudami. Nors nusikalstamos veiklos požymiai buvo akivaizdūs, tačiau aukos ilgai netikėjo, kad talkina sukčiams ir yra įtrauktos į neteisėtą veiklą.

Kas slepiasi už pinigų pervedimo agento pareigų? 

Apgautų asmenų patirtis rodo, kad sukčiai gali pasiūlyti ir įprastą darbą, pavyzdžiui, pakuoti prekes ar siuntinius. Tačiau kartu paprašoma prieigos prie asmeninės tariamo tokio „darbuotojo“ banko sąskaitos. Tariamas darbdavys nurodo, kad už šią pagalbą bus atsilyginta. „Panašioje situacijoje atsidūrusi klientė stebėjosi, kad vis negauna žadėtų užduočių ir prekių, kurias reikia supakuoti į siuntinius. Paaiškėjo, kad nusikaltėliams reikėjo ne darbščių rankų, o sąskaitos, kuri buvo naudojama finansiniam sukčiavimui“, – sako SEB banko Prevencijos departamento direktorė D. Uosytė. 

Pasak D. Uosytės, darbo skelbimai ar tiesioginiai pasiūlymai yra pirminis jaukas, kuris pritraukia potencialius pinigų mulus. Nusikaltėliai savo aukų ieško įvairiais būdais, o šiais laikais ypač dažnai naudojasi socialiniais tinklais, tokiais kaip „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“, taip pat  pokalbių programėlėmis, pavyzdžiui, „WhatsApp“, „Viber“ ir kt. Pasitaiko, kad apgavikai net išleidžia pinigų savo skelbimų internete reklamai. Be to, dalis skelbimų skamba kaip perspektyvi darbo pozicija, pavyzdžiui, „Pinigų pervedimo agento darbas“.

Dažnai šie skelbimai nurodo, kad tokiu būdu užsidirbant niekuo nerizikuojama. Kai kurie pasiūlymai netgi žada papildomą atlygį į veiklą įtraukus daugiau žmonių.

SEB banko ekspertė pirmiausia pataria pasidomėti įmone ar asmeniu, kurie siūlo darbą: patikrinti informaciją, peržiūrėti kontaktinius duomenis (ar nurodomas adresas, telefono numeris, el. pašto ir interneto svetainės adresas), daugiau pasiteirauti apie konkrečias darbo užduotis. Anot D. Uosytės, apgaulę gali išduoti net smulkmenos – keistai ir su gramatinėmis klaidomis parašyti laiškai, taip pat ir tai, kad kandidatams nekeliama jokių išsilavinimo ir patirties reikalavimų. 

„Jei darbo pasiūlymas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Pati svarbiausia taisyklė – neperduokite savo banko sąskaitos duomenų, interneto banko prisijungimų, mokėjimo kortelių duomenų (PIN, CVV kodų) ir kitų asmeninių duomenų asmenims, kurių nepažįstate“, – akcentuoja SEB banko Prevencijos departamento direktorė. 

Netikrus darbo skelbimus padės atpažinti šie svarbiausi požymiai: 

• Su jumis susisiekia „darbdavys“ ir prašo pasinaudoti jūsų sąskaita mainais už atlygį, tvirtina, kad taip niekuo nerizikuojate
• Jums žada papildomą uždarbį, jei į tokią veiklą įtrauksite daugiau žmonių
• Darbo pasiūlymas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa. Veikiausiai taip ir yra