Pradėti kaupti trečios pakopos pensijų fonduose trukdo informacijos stygius
Bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo inicijuota apklausa atskleidė, kas gyventojus labiausiai motyvuotų pradėti kaupti trečios pakopos pensijų fonduose. Apklausos rezultatai rodo, kad gyventojams vis dar trūksta informacijos apie pensijų sistemą, o nusiteikimą kaupti papildomai lemia gaunamų pajamų dydis.
16 proc. respondentų nurodė, kad pradėti kaupti trečios pakopos pensijų fonduose paskatintų daugiau informacijos apie šią sistemą. 13 proc. respondentų akcentavo asmeninio noro turėti daugiau santaupų ateityje svarbą, kas dešimtas – baimę, kad dėl infliacijos nuvertės santaupos.
Atviruose atsakymuose respondentai taip pat nurodo, kad pradėtų kaupti, jei gautų didesnes pajamas.
„Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje yra palyginti jauna, todėl suprantama, kad gyventojams vis dar kyla klausimų dėl antros ir trečios pakopos skirtumų. Iš esmės kaupimo trečios pakopos sistemoje sąlygos palyginti su antra pakopa, yra lankstesnės – pats gyventojas gali pasirinkti sutarties trukmę, įmokos dydį ar pageidaujamą riziką“, – aiškina bendrovės „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Tadas Peciukevičius.
Anot jo, mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms dalyvauti trečioje pensijų pakopos sistemoje gali būti patogu dėl jos lankstumo, palyginti su antra pakopa, nes įmokos į trečios pakopos fondus nėra susietos su atlyginimu. Pavyzdžiui, renkantis „SEB investicijų valdymo“ trečios pakopos pensijos fondus galima pradėti kaupti nuo 20 eurų per mėnesį.
SEB grupės ekspertai prognozuoja, kad, senstant visuomenei, valstybės mokamos pensijos dydis 2040 metais sudarys tik apie 30 proc. gautų pajamų. Prognozuojama, kad, kaupiant papildomai antros ir trečios pensijų pakopos fonduose, pensija gali sudaryti apie 80 proc. buvusių pajamų.
2023 metų kovą „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo užsakymu tyrimą atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1 000 18–74 metų Lietuvos gyventojų.
