Prekyba rimsta, bet paslaugoms gyventojai vis dar išlaidauja

Statistikos departamentas skelbė, kad gegužę mažmeninės prekybos apyvarta (neįtraukus degalų prekybos apyvartos) buvo 14,8 proc. didesnė negu prieš metus, tačiau, įvertinus infliaciją,  ji buvo jau 1 proc. mažesnė. SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant skaitytuvus rodo, kad birželį mažmeninės prekybos lyginamosiomis kainomis nuosmukis turėjo būti didesnis. Visgi gyventojų išlaidos paslaugoms dar buvo gerokai didesnės negu praėjusiais metais.

Slopsta mažmeninė prekyba

SEB banko duomenimis, atsiskaitymų kortelėmis vertė birželį buvo 17 proc. didesnė negu prieš metus, o tai mažiau negu gegužę, kai metinis pokytis siekė 21 procentą. Atsiskaitymai už prekes, neįtraukus degalų, birželį buvo 11 proc., o gegužę 14 proc. didesni negu prieš metus. Kadangi metinė prekių, neįtraukus degalų, infliacija birželį buvo didesnė negu gegužę, realusis prekybos nuosmukis padidėjo.

Tokie pokyčiai nestebina, nes panašios mažmeninės prekybos tendencijos matomos visame Vakarų pasaulyje ir apie jas buvo kalbama nuo metų pradžios. Prastesniems mažmeninės prekybos rezultatams įtaką daro du pagrindiniai veiksniai: didelė infliacija ir, pasibaigus pandemijai, išaugusios gyventojų išlaidos paslaugoms. Metinis prekių, neįtraukus degalų, kainų pokytis gegužę siekė 16 proc. (išsamūs birželio duomenys bus paskelbti kitą savaitę) ir viršijo disponuojamų pajamų augimą. Kadangi degalų kainos augo dar labiau, o išlaidos paslaugoms didėjo labiau negu išlaidos prekėms, nestebina, kad prekybos apimtis ima mažėti. Teigiamų pokyčių sulauktume, jeigu pradėtų sparčiau mažėti maisto prekių ir energijos produktų kainų infliacija.

Baldų tiek daug nebereikia, tačiau šuo alkanas nebus

Praėję metai buvo labai sėkmingi statybinių medžiagų, baldų, sporto prekių, buitinės, technikos pardavėjams, nes žmonės pandemijos metu daugiau laiko leido namuose ar sodybose ir daugiau išlaidavo toms prekėms, kurios naudojamos buityje. Tačiau suprantama, kad ši banga turėjo pradėti slūgti, ir būtent to pradžią rodo gegužės ir birželio atsiskaitymų kortelėmis duomenys. Metinis atsiskaitymų statybinių medžiagų ir baldų parduotuvėse vertės pokytis birželį dar buvo teigiamas, tačiau, eliminavus infliacijos įtaką, pardavimai krito. Atsiskaitymų kortelėmis elektroninės įrangos ir sporto prekių parduotuvėse vertė birželį net neįvertinus infliacijos jau buvo neigiama. 

Nors lėčiau negu ankstesniais mėnesiais, birželį daugiau negu dešimtadaliu daugėjo atsiskaitymų kortelėmis drabužių ir kosmetikos parduotuvėse. Praėjusių metų pirmą pusmetį drabužių parduotuvės buvo vienos labiausiai nukentėjusių dėl pandemijos, tačiau šiemet, žmonėms keliaujant ir pramogaujant, drabužių pardavimo mastas parduotuvėse augo. Be to, nemaža dalis drabužių pirkėjų vėl rinkosi apsipirkti įprastose, o ne elektroninėse parduotuvėse. Tą patį galima pasakyti ir apie fizinius knygynus, kuriuose atsiskaitymų kortelėmis vertė birželį buvo daugiau negu penktadaliu didesnė negu prieš metus. 

Kol kas atsiskaitymų kortelėmis duomenys nerodo, kad žmonės mažiau išleistų ne pirmo būtinumo prekėms. Pavyzdžiui, metinis atsiskaitymų vertės pokytis juvelyrikos ar gėlių parduotuvėse birželį buvo dviženklis.

Pandemijos metu atsirado daugiau gyvūnų augintojų, todėl praėjusiais metais smarkiai didėjo atsiskaitymų vertė gyvūnų prekių parduotuvėse ir veterinarijos klinikose. Ši tendencija niekur nedingsta, rūpintis įsigytais gyvūnais reikia ir toliau ir išlaidos šiose įstaigose yra penktadaliu didesnės negu prieš metus.

Kelionių ilgesio infliacija nestabdo

Atsiskaitymų kortelėmis statistika aiškiai rodo ir tai, kad žmonės šiais metais keliauja ir pramogauja gerokai daugiau negu pernai. Atsiskaitymų vertė kortelėmis turizmo agentūrose birželį buvo beveik tris kartus didesnė negu prieš metus. Atsiskaitymų kortele lagaminais, kuprinėmis ir krepšiais prekiaujančiose įmonėse šoktelėjo 45 procentais. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose turistų srautas taip pat smarkiai ūgtelėjo (labiausiai dėl didesnio užsieniečių turistų skaičiaus), o atsiskaitymų kortele vertė jose buvo beveik dvigubai didesnė negu prieš metus.
 
Kol infliacija Lietuvoje neslopsta, tol greitų teigiamų pokyčių mažmeninės prekybos rinkoje tikėtis sudėtinga – metinis pokytis lyginamosiomis kainomis vasarą bus neigiamas. Tikėtina, kad po vasaros kur kas mažiau teigiamų rezultatų rodys ir paslaugų sektorius. Atsiskaitymų kortelėmis duomenys rodo, kad šalyje vartojimo mastas auga sparčiau negu disponuojamosios pajamos. Aišku, didelė infliacija lemia, kad nėra skubama taupyti baiminantis, kad vėliau daug kas kainuos daugiau, o santaupos nuvertės. Tačiau taip ilgai tęstis negali, ir greičiausiai ruduo bus tas metas, kai žmonių vartojimo išlaidos augs kur kas lėčiau.

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas