Rūta Gucu. Baldų gamyba smuko, bet yra ir atsigavimo požymių

Baldų gamybos įmonėms 2023 metai nebuvo lengvi. Viename didžiausių šalies ūkio sektoriuje per vienuolika mėnesių gamybos apimtis susitraukė daugiau negu dešimtadaliu. Tai – didelis atoslūgis kasmet apie 2 mlrd. eurų vertės sukuriančioms įmonėms. Tačiau yra trapių atsigavimo požymių. 

Lietuvos baldų pramonė daugiau dėmesio skiria eksportui, o pagrindinė rinka yra Europos Sąjungos šalys. Eksportui per 2023 metus sumažėjus 11 proc., panaši tendencija pasireiškė ir baldų gamybos srityje. Kita vertus, 2022 metais eksporto rodikliai buvo labai aukšti – pasiektas visų laikų rekordas ir gauta proga padidinti finansines atsargas. O finansinės pagalvės baldininkams galėjo prireikti, nes pernai užsakymų sumažėjo.

Didžiausi iššūkiai – dėl sumenkusios paklausos ir vartojimo

Kai kurių Rusijos karo Ukrainoje padarinių 2022 metais Lietuvos baldininkams pavyko išvengti dėl lankstumo, o dalis iššūkių tiesiog persikėlė į 2023 metus. Didžiausi sunkumai užpernai baldų pramonei kilo dėl Europos Sąjungos sankcijų Rusijos ir Baltarusijos įmonėms, kurios į Lietuvą tiekė medienos, plastiko, metalo ir kitas žaliavas. Teko nuolat ieškoti alternatyvų. Tačiau geri 2022 metų rezultatai rodo, kad tinkamus sprendimus rasti pavyko.

2023 metais žaliavų ir energijos kainos stabilizavosi. Vis dėlto metai nebuvo palankūs ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos baldų sektoriui. Trumpai tariant, nepalankių veiksnių grandinę 2022 metais pradėjo didelė infliacija, tada, siekiant ją suvaldyti, kilo palūkanų normos, dėl to sumažėjo perkamoji galia ir suprastėjo bendri vartotojų lūkesčiai. Susitraukęs vartojimas ir baldų paklausa yra kur kas didesnis iššūkis negu ankstesni rūpesčiai dėl žaliavų tiekėjų.   

Infliacija ir dėl karo neslopstanti geopolitinė įtampa pernai turėjo didelę neigiamą įtaką Europos baldų sektoriui. Vartotojai ėmė atsargiau planuoti didelius pirkinius ir mažino išlaidas. Dėl Europos Centrinio Banko sprendimų išaugusios palūkanų normos vėsino būsto rinką. Sumažėjus įkurtuvių mažėjo ir naujų baldų paklausa.

Skaičiuojama, kad po ilgo augimo laikotarpio ir atspariai atlaikytų įvairių pasaulinių sukrėtimų Lietuvos baldų gamyba per 2023 metų vienuolika mėnesių sumažėjo apie 10 procentų. Tai daugiausia lėmė mažesnė paklausa visose eksporto rinkose, pirmiausia – Šiaurės Europoje, kur išgabenama apie 40 proc. užsakytų prekių. Pavyzdžiui, 2023 metų sausio–lapkričio mėnesiais bendras eksportas sumažėjo 12 proc., o baldų eksportas į Norvegiją – 20 procentų.

Vis dėlto šios permainos nebuvo tokios dramatiškos, kad būtų pastebimai lėmusios gamybos kainas visoje Europos Sąjungoje – korekcijos pastebėtos tik Lietuvoje ir Lenkijoje.

Tenka konkuruoti su Kinija

Pastebima, kad didesnio neapibrėžtumo laikotarpį Europos rinkoje mėgina išnaudoti Europos Sąjungai nepriklausančių šalių gamintojai: baldų importas iš Kinijos ir kitų valstybių į Europos ekonominę bendriją 2021 metais padidėjo 40 proc., o per 2022 metus – dar 15 procentų. Apsukas didinanti Kinija puikiai suvokia, kad jos konkurencinis pranašumas yra mažesnės sąnaudos – ir žaliavų, ir darbo jėgos.

2021–2022 metai Kinijos ir kitų ne Europos Sąjungos šalių baldų importuotojams buvo ypač palankus laikas, nes Europoje augo žaliavų ir energijos kainos, kilo darbo užmokestis, strigo tiekimo grandinės. Energijos ir žaliavų kainoms Europoje atslūgus, 2023 metais Kinijos konkurencinis pranašumas kiek sumažėjo. Tačiau Kinija, vadinama pasaulio fabriku, fotelį pagamina pigiau dar ir dėl mažesnių reguliacinių reikalavimų (aplinkosaugos, transporto, darbo sąlygų ir kt.). Įtaką konkurencingumui taip pat daro kinų vyriausybės subsidijos eksportui, kaip svarbiam ekonomikos varikliui. Be to, Kinijoje pastebima ir gamybos defliacija – gaminių kainos mažėja sparčiau negu Europoje ir JAV.

Akivaizdu, kad Kinija ir toliau išliks svarbiausia pasaulio figūra, kaip viena didžiausių baldų gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje. Šalis toliau kryptingai investuoja į eksportuojančią pramonę. Per pastaruosius du dešimtmečius sektorius patyrė įspūdingą augimą. Tai skatino ir kylanti vietinė paklausa – urbanizacija, perkamoji galia ir pragyvenimo lygis Kinijoje nenustoja augti. Be to, baldų rinkos augimą visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione po pandemijos lemia investicijos į biurų patalpas ir sprendimas mažinti nuotolines darbo vietas.

Tad, nepaisant geopolitinės įtampos, pasaulinis baldų sektorius ir toliau yra aktyvus. 2024 metais turėtų išlikti stabilaus augimo tendencija, o išbandymų ruožą įveikusi Europa atsities dėl atsigaunančių vartotojų lūkesčių ir augsiančių išlaidų. 

Atsigavimo požymiai pastebimi, bet trapūs

Apie 85 proc. Lietuvoje pagamintos produkcijos yra eksportuojama į Europą. Vokietija, Švedija, Norvegija, Jungtinė Karalystė yra pagrindinės baldų eksporto rinkos, sudarančios apie 50 proc. viso šalies eksporto. Šio sektoriaus rezultatai 2024 metais labai priklausys nuo vartotojų išlaidų pagrindinėse eksporto rinkose ir Europoje. 

Didesnes vartotojų išlaidas ir nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą Europos Sąjungoje galėtų paskatinti palūkanų normų mažėjimas. Savo ruožtu tai paskatintų baldų sektoriaus augimą, bet palūkanų normų mažėjimas priklauso nuo Europos Centrinio Banko politikos.

Pažymėtina, kad dabartinė padėtis Europoje yra labiau lokali, o ne globali tendencija, o tai yra teigiamas požymis Lietuvos baldų pramonei. Analitikų vertinimu, iššūkiai yra trumpalaikiai, o ne ilgalaikiai. 

Prognozės rodo, kad 2024 metų antroje pusėje Europoje vartojimas turėtų atsigauti, nes infliacija stabilizuosis, darbo rinka bus stipri, darbo užmokestis augs didesniu tempu negu infliacija. Visose pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose drastiško nedarbo šuolio grėsmės nekyla. Nedidelis nedarbo ūgtelėjimas dėl silpno ekonomikos augimo šiemet tikėtinas Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Prognozuojama, kad 2024 metais kainos turėtų išlikti stabilios, vartotojų išlaidos atsigaus, bet atsigavimas labai priklausys nuo geopolitinės padėties – karas Ukrainoje tęsiasi, įtampa Artimuosiuose Rytuose neslūgsta, neaišku, kokių pokyčių atneš prezidento rinkimai JAV ir rinkimai kitose šalyse.

Komentaro autorė Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė