Scenarijus: kas nutiktų ekonomikai, jei elgtumėmės neišmintingai ir iš pensijų fondų atsiimtos lėšos būtų išleistos vartojimui

Šiemet priimtos pensijų reformos pasekmės lietuvių ateičiai gali būti itin skaudžios, jei pasitvirtintų naujausi ekonomistų scenarijai. Skaičiuojama, kad net 60 proc. (apie 1,2 mlrd. eurų) gyventojų atsiimtų lėšų gali būti skirtos vartojimo reikmėms – kasdieniams pirkiniams įsigyti*. Tai reikštų, kad ne vienerius metus senatvei kauptas lėšas gyventojai išleistų greitai ir be plano, kaip savo gyvenimo kokybe rūpinsis sulaukę pensinio amžiaus.

Preliminariais skaičiavimais SEB banko ekonomistai nustatė, kad gyventojams nuo kitų metų atsiėmus apie 35 proc. viso pensijų kaupimo fonduose sukaupto turto tai sudarytų apie 2 mlrd. eurų*. Remiantis prielaida, kad apie 60 proc. tokių lėšų būtų skirta vartojimui, trumpalaikėms reikmėms gyventojai išleistų apie 1,2 mlrd. eurų.

„Ekonomistų atlikta analizė atrodo grėsmingai – jei ji pasitvirtintų daugiau nei penktadalis šiuo metu pensijai kaupiančių asmenų finansinį saugumą senatvėje iškeistų į vartojimui skirtas prekes. Tokie pirkiniai nekuria pridėtinės vertės gyvenimo kokybei ateityje, todėl asmenys susidurtų ir su didesne skurdo rizika senatvėje. Norisi palinkėti, kad pesimistinis scenarijus nepasitvirtintų ir gyventojai atsakingai priimtų sprendimus, kurie lems jų ateities gerovę“, – sako Iveta Pigagienė, bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė.

Net ir nusiteikę pinigų neišleisti, gali nesuvaldyti emocijų

Ekspertės teigimu, gyventojams svarbu ramiai ir racionaliai vertinti savo finansines galimybes ir iš anksto planuoti, iš ko jie gyvens senatvėje. Estijos pavyzdys po atliktos pensijų reformos rodo, kad net ir tie asmenys, kurie buvo įsitikinę, kad iš pensijų fondų atsiimtas lėšas investuos kitur ir pinigų neiššvaistys, to nepadarė. 

„Pirmoji rizika, su kuria susidurs gyventojai, nusprendę atsiimti lėšas – emocijų valdymas. Net ir nusiteikus, kad šeima lėšų neišleis, o jas investuos kitur, tai įgyvendinti realybėje bus sudėtingiau nei atrodo. Situaciją galime palyginti su kasdienių finansų valdymu – didelė gyventojų dalis dar nėra išsiugdžiusi įpročio reguliariai taupyti ir investuoti. Jei sudėtinga nuolat neišleisti visų pajamų, tikėtina, kad bus sudėtinga atsispirti ir neracionaliems pirkiniams“, – teigia I. Pigagienė.

Prieš priimant sprendimą atsiimti lėšas ar jas toliau investuoti drauge su valstybės paskata, ekspertai pataria sau užduoti klausimus: kaip dažnai gavus atlyginimą pavyksta dalį jo atsidėti taupymui ir investavimui? Ar susiduriate su situacijomis, kai nusprendę lėšas taupyti ir investuoti, vėliau jas išleidžiate ne tam, kam planavote?

Ori senatvė pasiekiama nuoseklumu ir disciplina

Finansų ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad įgyvendinus pensijų reformą, sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis (susirgus sunkia liga ar netekus dalyvumo) atsiimti sukauptas lėšas gyventojai galės bet kada, tam nereikia skubėti į numatytą dviejų metų terminą.

Tuo metu kai išskirtinių aplinkybių nėra, potencialą sukaupti didesnę lėšų sumą senatvei turės tie gyventojai, kurie pensijai lėšas kaups nuosekliai ir disciplinuotai. Pavyzdžiui, 45 metų gyventojas, gaunantis vidutinį atlyginimą (1500 eurų atskaičius mokesčius) ir II pakopoje kaupęs nuo pat pradžių, šiuo metu yra sukaupęs apie 17 800 eurų. Kitais metais nutraukęs kaupimą, jis atsiimtų maždaug 12 000 eurų, tai yra, beveik pusė jo sukauptos sumos būtų pervesta į „Sodrą“ ir konvertuota į apskaitos vienetus. Jei jis toliau kauptų II pakopoje, tikėtina, kad išeidamas į pensiją turėtų sukaupęs daugiau nei 90 000 eurų. 

*Prognozės apskaičiuotos naujausioje SEB banko ekonomistų Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje nr. 91.

45 m. gyventojo pavyzdys apskaičiuotas remiantis šiomis prielaidomis: žmogus pradėjo kaupti, sulaukęs 22 metų, ir visą laiką kaupė pilna apimtimi. Vertindami, kiek jis galimai sukaupė II pakopos pensijų fonduose, remiamės pensijų fondų faktinėmis investicijų grąžomis.

Apskaičiuodami būsimos antros pakopos sukaupta sumą, darome prielaidą, kad II pakopos įmokų mokėjimas nėra stabdomas iki pensinio amžiaus (65 metų) ir kad jos proporcingai didėja kartu su metiniu darbo užmokesčio augimo tempu (2,5 proc.).

Skaičiuodami II pakopos pensijos dydį, mes remiamės gyvenimo ciklo fondų principu. Artėjant prie pensinio amžiaus, rizikingų investicijų dalis palaipsniui mažinama iki 18,5 proc. dydžio, sulaukus pensinio amžiaus, todėl vidutinė metinė investicijų grąža priklauso nuo amžiaus. Vidutinė investicijų grąža, atskaičius valdymo mokesčius, yra 6,8 proc. ir mažėja su amžiumi, kol pasiekia 3,3 proc., kai sukanka 64 metai.

Mes darome prielaidą, kad „Sodra“ ir valstybė įmokų dalis yra 33 proc.

Mes skaičiuojame prognozuojamos pensijos dydį dabartine pinigų verte.