SEB bankas: lietuviai pernai įsirengė būstus, šiemet internetu šluoja keliones
Pirmą šių metų ketvirtį privatūs SEB banko klientai internetu apsipirko panašiai kaip ir praėjusiais metais. Tiesa, didžiausias augimas (277 proc.) buvo stebimas turizmo sektoriuje, didžiausias kritimas – elektronikos ir namų bei sodo prekių segmente. Čia bendra atsiskaitymų internetu vertė sumažėjo 54 procentais. Kitaip, negu buvo galima tikėtis, karas Ukrainoje lietuvių apsipirkimo internetu įpročių pirmą metų ketvirtį beveik nepakoregavo, tačiau daugelis jau galvoja apie išlaidų mažinimą.
Lietuviai gali ir nori atostogauti – kelionių parduota keturis kartus daugiau
„Per dvejus pandemijos suvaržymo metus lietuviams pavyko sutaupyti nemenką sumą – skaičiuojama, kad indėlių bankuose sukaupta apie 5 mlrd. eurų. Tad nenuostabu, kad, pasauliui atsivėrus, per pirmus tris šių metų mėnesius kelionėms lietuviai išleido keturis kartus daugiau negu pernai tuo pačiu metu – beveik 13,5 mln. eurų. Bendra SEB banko klientų kelionėms išleista suma internetu padidėjo net 277 procentais“, – teigia Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Nuo lietuvių kelionių poreikių neatsiliko ir kaimynai: Latvijoje per tris pirmus mėnesius kelionių pardavimo mastas ūgtelėjo net 326 proc. – latviai nusipirko kelionių už 5,6 mln. eurų, Estijoje pardavimo apimtis padidėjo 183 proc. – išleista 8,7 mln. eurų.
Pasak E. Dovbyšienės, nors SEB banko pirmo ketvirčio duomenys ir pasaulinė kelionių lėktuvu statistika rodo itin didelį šios kategorijos atsigavimą, karas Ukrainoje renkantis keliones visgi įtakos turėjo. Kovo pradžioje daugiau negu 30 šalių uždarius savo oro erdvę Rusijai, o Ukrainos, Moldovos ir dalies Baltarusijos dangui iki šiol likus uždarytam, Europos kelionių srityje atsirado tam tikro neapibrėžtumo, todėl pirkėjai stengėsi kelionių kryptis ir būdus keisti.
Medijos prekybos platformos „Criteo“ atlikta 17 tūkst. respondentų visame pasaulyje apklausa „Shopper Story 2022“ atskleidė, kad žmonės šiemet planuoja daugiau lankstesnių kelionių – maždaug pusė jų renkasi vienos dienos išvykas, savaitgalio keliones ir atostogas savo šalyse. Tačiau pirkėjai visame pasaulyje itin domisi ir ilgesnėmis kelionėmis – maždaug keturi iš dešimties planuoja šiemet daugiau ir ilgiau atostogauti užsienyje.
„Visgi tai nereiškia, kad, nepaisydami geopolitinės ir ekonominės padėties, visi beatodairiškai išlaidauja. Kovą mūsų užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad trys iš keturių lietuvių dėl augančios infliacijos planuoja mažinti bent dalį savo išlaidų, o net 44 proc. dėl to pasiryžę paaukoti keliones. Šis išlaidų spurtas pirmą metų ketvirtį veikiausiai reiškia, kad gyventojai buvo išsiilgę kelionių po COVIOD -19 pandemijos, be to, veikiausiai įsigijo keliones, kurioms buvo sutaupę jau anksčiau“, – pastebi SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Vartojimo mastas augo ir dėl kylančios infliacijos, ir dėl jos sukelto nerimo
Lietuvos statistikos departamento atlikta vartotojų lūkesčių apklausa rodo, kad gyventojų noras leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms 2022 metų kovą buvo didžiausias nuo metų pradžios ir siekė praėjusių metų liepos mėnesio lygį, kai buvo fiksuojamas padidėjęs pokarantininis vartojimas. Šių metų augimo nepristabdė ir karas Ukrainoje – SEB banko duomenimis, finansinių operacijų internetu vertė per pirmą šių metų ketvirtį, palyginant su analogišku laikotarpiu pernai, sumažėjo tik 1,4 procento.
„Tai, kad lietuviai leido pinigus ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms, galėjo lemti ir kylanti infliacija: pirma, kadangi dauguma mano, jog kai kurių didelių pirkinių kaina vėliau gali augti, juos stengiasi įsigyti dabar, kol kaina nepadidėjo, antra – dėl infliacijos pakilo tų pačių paslaugų ir prekių kaina, todėl bendras pirkėjo krepšelis atrodo didesnis. Žiūrint iš trumpalaikės perspektyvos, Lietuvos ekonomikai tai naudinga, nes dirbtinai pakeliamas vartojimas, tačiau ateityje vartojimas sulėtės labiau negu įprastai – ilgalaikių pirkinių žmonės neskubės greitai pakeisti“, – pastebi SEB banko atstovė.
Anot jos, kadangi pirmus tris šių metų mėnesius gyventojų indėlių mėnesinis pokytis buvo neigiamas, aišku, kad šis scenarijus itin realus – vartojimo išlaidos augo sparčiau negu pajamos, tad anksčiau ar vėliau gyventojai pereis prie taupymo režimo arba atsisakys kai kurių paslaugų ir prekių. Analizuojant gautus duomenis, įdomu tai, kad vartojimas augo įvairių paslaugų sektoriuose, tačiau maisto, drabužių, namų ir sodo prekių bei elektronikos pardavimo apyvarta krito. Gali būti, kad pernai dauguma įsirengė namus ir susitvarkė aplinką, o šiemet dalį pajamų skyrė ne daiktams, bet savęs lepinimui – kelionėms, sveikatingumui ir pramogoms. Be to, tikėtina, kad kai kurie pirkėjų vėl grįžo į fizines maisto, drabužių, namų apyvokos ir statybos parduotuves.
SEB banko duomenimis, Lietuvoje per pirmą metų ketvirtį internetu išleista 86 proc. daugiau transporto paslaugoms, naudojimasis sveikatos apsaugos paslaugomis padidėjo 22 proc., už restoranų ir kavinių maistą lietuviai internetu sumokėjo 17 proc., už įvairias paslaugas – 15 proc. daugiau, o į pramogų sektorių iš gyventojų suplaukė 9 proc. daugiau pajamų negu tuo pačiu metu pernai.
Kaip teigia E. Dovbyšienė, tai gali būti trumpalaikė tendencija, nes gyventojų elgsenos tyrimas kovą atskleidė, kad, didėjant prekių ir paslaugų kainoms, pirmiausia gyventojai ruošiasi atsisakyti pramogų – išlaidas joms ribotų 48 proc. apklaustųjų. Gyventojams mažinant išlaidas, nukentėtų ir kitos anksčiau minėtos sritys: 54 proc. apklaustųjų ketina rečiau lankytis kavinėse ir restoranuose, beveik pusė planuoja taupyti mažiau išleisdami buitinės įrangos, elektronikos prietaisams ir baldams, o 41 proc. sumažintų išlaidas aprangai.
Kaimynai savo įpročiais neatsilieka nuo lietuvių
Panaši elektroninės prekybos tendencija stebima ir kitose Baltijos šalyse: transporto paslaugoms išleista suma Estijoje augo 41 proc., Latvijoje – 80 proc., restoranuose ir kavinėse estai išleido 35 proc., latviai – 38 proc. daugiau, už kitas paslaugas daugiausia sumokėjo estai – bendra suma padidėjo 33 proc., Latvijoje panašiai kaip ir Lietuvoje – 16 procentų.
Mažiausiai pramogoms per šį ketvirtį skyrė latviai – 17 proc., mažiau negu tuo pačiu metu pernai, estai skyrė tiek pat, kiek lietuviai – 9 proc., tačiau už kasdienį maistą abi šalys sumokėjo panašiai – estai 1 proc. mažiau, latviai – 1 proc. daugiau negu pernai. Drabužiams mažiausiai dėmesio ir savo lėšų skyrė latviai – čia stebimas 30 proc. kritimas, kai tuo metu Estijoje – tik 3 procentai.
Sveikatos apsaugai lietuviai iš visų trijų šalių skyrė daugiausiai, tačiau neatsilieka ir latviai – šiai sričiai jie išleido 8 proc. daugiau, o štai estai šiemet už savo sveikatą internetu sumokėjo 12 proc. mažiau negu pernai. Visgi namų ir sodo prekių bei elektronikos pardavimo apimtis dėl panašių priežasčių krito visose šalyse – estai šiemet namų ūkiui gerinti elektroninėse parduotuvėse skyrė 31 proc., latviai – 46 proc. mažiau lėšų, elektronikos parduotuvėse internete abiejų šalių gyventojai taip pat įsigijo mažiau – atitinkamai 42 proc. Estijoje ir 31 proc. Latvijoje.
