SEB bankas: Lietuvos gyventojų verslumo sąstingis
Auganti šalies ekonomika gyventojų verslumo neišjudino. SEB banko iniciatyva Baltijos šalyse periodiškai atliekamo gyventojų verslumo tyrimo duomenimis, apie nuosavo verslo pradžią Lietuvoje šiuo metu mąsto vos 17 proc. žmonių. Estijoje ir Latvijoje verslininko kelią artimiausiu metu planuoja pasirinkti apie 18 proc. apklaustųjų.
„Paradoksalu, kad Lietuvos gyventojų verslumo lygis yra žemesnis negu Estijos ir Latvijos, kurių ekonomika pernai susitraukė. Taigi galima daryti prielaidą, kad motyvaciją imtis verslo vis dar neigiamai veikia geopolitinis neapibrėžtumas, nežinomybė dėl mokesčių sistemos permainų ir tai, kad dauguma gyventojų jaučiasi pakankamai komfortiškai dirbdami samdomą darbą“, – teigia Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Įžvelgia geopolitinės aplinkos įtaką
Lygindama šių metų tyrimo rezultatus su ankstesniųjų, E. Dovbyšienė pastebi, jog gyventojų ryžtą ir norą imtis nuosavo verslo ypač paveikė karas Ukrainoje. Jos teigimu, dėl konflikto tvyranti įtampa, neapibrėžtumas ir pasikeitusi JAV politika daro didelę įtaką Lietuvos gyventojams ir jų ateities vizijai. „Iki 2022 metų vasario verslumas visose Baltijos šalyse buvo pakankamai aukštas. Agresorės invazija į Ukrainą pakeitė gyventojų nuostatas“, – sako E. Dovbyšienė ir pateikia duomenis, kurie rodo, jog 2021 metų rudenį nuosavas verslas kaip geras sprendimas atrodė 36 proc. Lietuvos, 46 proc. Latvijos ir 41 proc. Estijos gyventojų. Prasidėjus karui gyventojų verslumas smuko kelis kartus – norą rizikuoti nusvėrė saugumo poreikis.
SEB banko duomenimis, 2023 metų rudenį pradėti verslą Lietuvoje norėjo 19 proc. gyventojų. 2024 metų sausį ši dalis sumažėjo iki 14 proc., bet po pernykštės vasaros vėl pasiektas 19 proc. lygis. Vertindama šią dinamiką E. Dovbyšienė atkreipia dėmesį, jog dėl karo Ukrainoje gyventojų verslumas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pasiekė žemumas. O po pastarųjų savaičių įvykių ir pareiškimų Vašingtone verslo optimizmas tiek Europoje, tiek Lietuvoje gali būti stipriai sumažėjęs.
Kliūtys neatrodo tokios didelės kaip anksčiau
SEB banko atstovė taip pat įžvelgia sezoniškumo įtaką gyventojų planams imtis verslo: pernai sausį gyventojų verslumas siekė 14 proc., rugpjūtį – 19 procentų. Šiemet sausį atlikta apklausa parodė, kad lietuvių verslumas vėl smuktelėjo – artimiausiu metu (per 1–3 metus) įsteigti savo įmonę ketina 17 proc. apklaustųjų. Tyrimas parodė, kad verslumo nuosmukį patiria ir Estija, kur pernai vasaros pabaigoje apie nuosavą įmonę mąstė 23 proc. žmonių, o šiemet sausį – 18 procentų. Latvijoje verslininkais būti norinčių gyventojų dalis palyginti su pernai išliko nepakitusi – 18 procentų.
Tyrimo duomenimis, nuosavo verslo galimybę atmetančių respondentų dalis visose Baltijos valstybėse šiuo metu yra vienoda – 53 procentai. Kaip didžiausias kliūtis ir stabdžius, sulaikančius nuo minčių apie verslą, šiemet gyventojai dažniausiai įvardijo lėšų ir pradinio kapitalo trūkumą, žinių ir įgūdžių stoką, nepasitikėjimą savo verslo idėja ir administracinę naštą.
Kita vertus, E. Dovbyšienė pabrėžia, kad šiuo metu visos kliūtys neatrodo tokios didelės kaip prieš pusmetį. Pavyzdžiui, žinių trūkumas reikšminga kliūtimi šiemet atrodo 16 proc. apklaustųjų; pernai žinių svarbą pažymėjo 21 procentas. Nuo 21 proc. iki 16 proc. sumažėjo manančių, jog labiausiai nuo verslo sulaiko tai, kad jie ar jos netiki savo verslo idėja. Taip pat sumažėjo gyventojų, kurie kliūtimis laikydavo biurokratijos naštą ir pradinio kapitalo trūkumą.
