SEB bankas sudarė tipinį sukčių aukos portretą: kas nukenčia dažniausiai?

Išgirdus apie sukčiavimo atvejus ir jų aukas, gali susidaryti įspūdis, kad nukenčia tik senjorai ar žmonės, turintys mažai patirties skaitmeniniame pasaulyje. Tačiau SEB banko atlikta sukčiavimo aukų analizė nutapė tikrąjį į sukčių pinkles potencialiai galinčio įkliūti Lietuvos gyventojo portretą.

SEB banko atlikta 2025 metų duomenų analizė rodo, kad statistinis nuo sukčių nukentėjęs asmuo yra 49 metų amžiaus didmiesčio gyventojas, dirbantis privačiame sektoriuje ir į sukčių pinkles patekęs vieną kartą. Vidutinis fiksuotas nuostolis siekė apie 2 900 eurų. 65 proc. atvejų sukčių taikiklyje atsiduria moterys, 35 proc. atvejų – vyrai.

„Analizuodami sukčiavimo atvejus matome, kad sukčiai neieško konkretaus žmogaus pagal demografinius rodiklius, jie nesitaiko tik į vieną aiškiai apibrėžtą žmonių grupę. Sudarę sukčių aukos portretą matome, kad šiais laikais skaitmeninėje erdvėje sukčių taikiniu gali tapti bet kuris žmogus. Taip yra todėl, kad sukčių mastai vis didėja ir dauguma jų veiksmų persikelia į skaitmeninę erdvę. Vadinasi, vienais ar kitais kanalais nusikaltėliai gali pasiekti praktiškai kiekvieną Lietuvos gyventoją“, – teigia Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento vadovė.

Sukčiai ieško tinkamo momento

Telefoniniai skambučiai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, netikros interneto svetainės, socialinių tinklų reklamos ar tariamos investavimo platformos – vietos, kuriose yra pasiekiami visi gyventojai. 

Pagal naujausius SEB banko duomenis, dažniausiai nusikaltėliai griebiasi duomenų viliojimo (angl. phishing, apie 40 proc. atvejų) ir telefoninio sukčiavimo (apie 11 proc. atvejų) schemų. Banko statistika rodo, kad telefoninio sukčiavimo atvejais gyventojai patiria didžiausius nuostolius. Reikšmingai auga ir duomenų viliojimo nuostoliai, nes norėdami išgauti duomenis sukčiai taiko agresyvesnes schemas ir ilgainiui sugeba iš gyventojų išvilioti didesnes sumas. 

„Kartais gyventojams būna nelengva iš karto suprasti, kad pateko į sukčių spąstus, tačiau visos sukčiavimo schemos turi bendrą bruožą – manipuliuojama stipriomis emocijomis, o istorijos kuriamos taip, kad žmogus kuo greičiau patikėtų pasakojimu ir imtųsi veiksmų. Dažnai aukos, net nesupranta, kad jau atsidūrė sukčių pinklėse“, – sako D. Uosytė.

Kaip keičiasi sukčių taktikos?

„Šiuolaikinis sukčiavimas nebėra tik „netaisyklinga kalba parašyta žinutė“ ar „akivaizdžiai netikras laiškas“. Dažnai tai yra apgalvota ir nuosekli veiksmų seka, kurioje žmogus spaudžiamas reaguoti greitai ir nebespėja kritiškai įvertinti rizikos. Nusikaltėliai imituoja žinomus asmenis, kuria dirbtinį skubos jausmą, manipuliuoja baime prarasti pinigus ar galimybe užsidirbti. Tokiomis aplinkybėmis net labai atsargūs žmonės gali priimti sprendimą, kurio įprastai nepriimtų“, – teigia SEB banko atstovė.

Sukčių tikslas ne visada apsiriboja viena konkrečia suma. Jie siekia maksimaliai išnaudoti kiekvieną auką – įtikinti žmogų pervesti didesnę sumą ar tęsti bendravimą tol, kol patiriama žala tampa reikšminga. Yra atvejų, kai žmogus yra raginamas prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, imti paskolą ar skolintis iš artimųjų. Šiuolaikinės sukčiavimo schemos dažnai vykdomos etapais, todėl žmogus ne visada suvokia, kad tapo sukčiavimo scenarijaus pagrindiniu veikėju.

Kaip gyventojai atsiduria sukčių taikiklyje?

Dažnai klaidingai manoma, kad nuo sukčiavimo apsaugo gyvenimiška patirtis, finansinis raštingumas ar ilgametė naudojimosi banko paslaugomis patirtis. Tačiau SEB banko duomenys to nepatvirtina. Tikimybę patekti į sukčių taikiklį lemia ne žmogaus amžius, profesija ar finansinis raštingumas, o konkreti situacija. Spaudimas, skubėjimas, netikėta žinutė ar sumaniai sukurta apgaulė gali paveikti kiekvieną. Sukčiai puikiai išnaudoja emocijas ir aplinkybes, su kuriomis susiduria visi žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus, profesijos ar finansinės patirties.

Prie sukčių sėkmės prisideda ir įsitikinimas, kad „man taip nenutiks“. Manydami, kad sukčiavimo aukomis tampa tik kiti asmenys, gyventojai linkę nepakankamai įvertinti rizikas ir netiki galintys nukentėti patys.

„Situacinis budrumas reikalingas visiems. Kuo anksčiau žmogus atpažįsta sukčiavimo požymius, tuo didesnė tikimybė išvengti žalos arba ją sumažinti. Šiandien veiksmingiausia apsauga yra gebėjimas sustoti, suabejoti ir kritiškai įvertinti situaciją. Dvejų metų analizė siunčia labai aiškią žinutę: sukčiai nesirenka aukų pagal profilį. Jie ieško galimybių, o tokių galimybių kasdien gali atsirasti kiekvieno mūsų gyvenime“, – teigia D. Uosytė.