SEB banko 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatai: naujų būsto paskolų apimtys didėjo ketvirtadaliu, gyventojai investavo dar aktyviau

Tarptautinė SEB grupė paskelbė 2026 m. I ketvirčio finansinius rezultatus – informaciją anglų kalba rasite: SEB’s results for the first quarter 2026 | SEB

„Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika reikšmingų svyravimų nepatyrė, nors infliaciją laikinai padidino išaugusios degalų kainos. Nepaisant išorės neapibrėžtumo, gyventojai ir įmonės skolinosi daugiau nei pernai, toliau augo namų ūkių indėliai ir investicijos. Ketvirtis buvo itin aktyvus būsto paskolų rinkoje – matėme augantį gyventojų pasitikėjimą ir didesnį skolinimosi tempą: per šį laikotarpį gyventojams suteikėme naujų būsto paskolų už 210 mln. eurų, tai yra 25 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigia SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. 

Per 2026 m. pirmą ketvirtį SEB bankas uždirbo 67 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, t. y. 5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (70,9 mln. eurų). Pelno sumažėjimą lėmė mažėjusios grynosios palūkanų pajamos, kurioms didžiausią neigiamą įtaką darė Europos Centrinio Banko sprendimai, sumažinę palūkanų normas rinkoje, palyginus su pernai metų pirmu ketvirčiu. 2026 m. pirmą ketvirtį SEB bankas kartu su kitomis šalyje veikiančiomis SEB įmonėmis į šalies biudžetą sumokėjo daugiau kaip 44 mln. eurų mokesčių.  

Daugiausiai skolinosi tradiciniai verslo sektoriai 

SEB banko paskolų ir lizingo portfelio grynoji vertė 2026 m. pirmo ketvirčio pabaigoje buvo 8,3 mlrd. eurų ir padidėjo 9 proc., lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2025 metais (7,7 mlrd. eurų).  

Banko paskolų įmonėms portfelis pirmo ketvirčio pabaigoje išaugo iki 4 mlrd. eurų. Didžiausią įtaką augimui turėjo tradiciniai verslo sektoriai, kuriuose veikla grindžiama ilgalaikėmis paslaugomis, gamyba ar infrastruktūra – tai energetikos ir komunalinių paslaugų, nekilnojamo turto, transporto ir gamybos sektoriai. Rinkose atsiradus daugiau neapibrėžtumo, banko verslo klientai aktyviau draudėsi nuo palūkanų, žaliavų, apyvartinių taršos leidimų ir valiutų kainų svyravimų. 

Būsto paskolų aktyvumas išaugo ketvirtadaliu 

Pirmą ketvirtį gyventojų susidomėjimas kreditavimo sprendimais ir toliau augo – lyginant su ketvirtu ketvirčiu buvo stebimas ženklus augimas. Per 2026 m. pirmą ketvirtį SEB bankas gyventojams suteikė būsto paskolų už 210 mln. eurų (25 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai).  Gyventojai ir toliau aktyviai įsigijo elektromobilius, lyginant su 2025 m. pirmu ketvirčiu, automobilių lizingo finansavimo gyventojams apimtys išaugo 20 procentų. 

Daugėjo ir investuojančių gyventojų – nuo metų pradžios, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, naujų investuotojų skaičius SEB banke augo 23 proc., o mikro investavimo ir SEB Investicijų roboto portfelio vertė pirmo ketvirčio pabaigoje buvo 121 proc. didesnė nei prieš metus. Suaktyvėjo taupymas ir renkantis pensijų sprendimus. Kitos kartos pensijos naujų sutarčių skaičius išaugo daugiau nei 3 kartus, lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu. 

Pagrindiniai SEB banko Lietuvoje veiklos ir finansiniai duomenys 2026 m. pirmą ketvirtį: 

• 2026 m. pirmą ketvirtį SEB banko pajamos sudarė 114,6 mln. eurų (11 proc. mažiau negu pernai, kai pajamos buvo 128,4 mln. eurų). 
• 2026 m. pirmą ketvirtį SEB bankas uždirbo 67,0 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, t. y. 5 proc. mažiau nei pernai (70,9 mln. eurų). 
• 2026 m. pirmą ketvirtį SEB bankas kartu su kitomis šalyje veikiančiomis SEB įmonėmis į šalies biudžetą sumokėjo daugiau kaip 44 mln. eurų įvairių mokesčių.  
• Per metus grynasis banko paskolų ir lizingo portfelis augo 9 procentais ir 2026 m. kovo pabaigoje sudarė 8,3 mlrd. eurų. 
• Bendras banko indėlių portfelis 2026 m. pirmo ketvirčio pabaigoje buvo 14,1 mlrd. eurų, t. y. 10 proc. didesnis nei 2025 m. pirmo ketvirčio pabaigoje. 
• SEB banko turtas 2026 m. kovo 31 d. buvo 16,5 mlrd. eurų (9 proc. daugiau negu 2025 m. kovo 31 d., kai buvo 15,2 mlrd. eurų). 
• SEB banko nuosavas kapitalas 2026 m. kovo 31 d. buvo 1,47 mlrd. eurų (25 proc. daugiau negu 2025 m. kovo 31 d., kai buvo 1,17 mlrd. eurų).