SEB banko tyrimas: beveik 60 proc. Lietuvos jaunuolių dėl finansinių sprendimų yra taręsi su dirbtiniu intelektu

Beveik 6 iš 10 Lietuvos jaunuolių yra bent kartą pasinaudoję dirbtiniu intelektu (DI), kai reikėjo priimti finansinius sprendimus, rodo naujausias SEB iniciatyva atliktas Baltijos šalių jaunimo tyrimas. DI jaunimui tampa dar vienu patarėju šalia bankų, finansų specialistų ar šeimos narių, tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbiausi sprendimai vis tiek turėtų būti priimami kartu su profesionalais.

„Šiemet pirmą kartą jaunimo apklausoje uždavėme klausimą apie DI naudojimą finansiniams sprendimams, ir rezultatai iškart parodė aiškią tendenciją, kad ši technologija skverbiasi į visas mūsų gyvenimo sritis. 58 proc. apklaustųjų bent kartą atsakymų į finansinius klausimus iškojo su DI. Tai stiprus signalas, kad jaunoji karta finansinių žinių semiasi ne tik iš tradicinių šaltinių, bet vis drąsiau pasitiki algoritmais“, – sako Sigita Strockytė Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.

Apklausos duomenimis, patarimų finansų klausimais DI dažnai klausia 11 proc. 18-29 metų amžiaus jaunuolių, 27 proc. tai daro kartais, dar 20 proc. tokiu būdu atsakymų yra ieškoję kartą ar du kartus. 42 proc. apklaustųjų nurodė, kad finansiniams klausimams spręsti DI įrankių niekada nenaudojo.

Beje, dažniau tokių įrankių kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ar „Claude“ patarimais naudojasi jauni vyrai – bent kartą taip elgėsi 68 proc. vaikinų ir 50 proc. merginų.

Panašius rodiklius SEB banko apklausa fiksavo ir Latvijoje – kaimyninėje šalyje bent kartą DI finansiniams sprendimams priimti yra pasinaudoję beveik 55 proc. jaunuolių.

Saugi erdvė klausimams užduoti

S. Strockytė-Varnė pažymi, kad DI jaunimui tampa lengvai prieinamu pirmuoju pašnekovu: jo galima paklausti, kaip pradėti planuoti biudžetą, sukaupti finansinį rezervą, palyginti investavimo būdus ar geriau suprasti paskolos sąlygas. DI jaunam žmogui taip pat gali padėti formuluoti klausimus, kurių jis nedrįstų užduoti žmogui, pavyzdžiui, prisipažinti apie skolas, nesuvaldytas išlaidas.

„Kalbėti apie pinigus vis dar ne visiems yra paprasta. Kartais žmogus nedrįsta paklausti, ką reiškia palūkanos, kaip veikia investavimas ar nuo ko pradėti taupyti, nes baiminasi pasirodyti neišmanantis. Dirbtinis intelektas gali tapti saugia erdve tokiems klausimams užduoti ir paskatinti jauną žmogų labiau domėtis savo finansais“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Pasak jos, DI gali padėti aiškiau struktūruoti informaciją, pasiūlyti biudžeto planavimo principus, paaiškinti finansines sąvokas paprastesne kalba ar pateikti klausimų sąrašą pokalbiui su banko specialistu. Tačiau svarbu prisiminti, kad jo pateikta informacija nebūtinai yra tiksli, aktuali ar pritaikyta konkrečiai žmogaus situacijai.

„Dirbtinis intelektas gali būti puikus pagalbininkas mokantis ir ruošiantis priimti sprendimą, bet jis neturėtų tapti vieninteliu sprendimo priėmėju. Finansai visuomet yra asmeniški: skiriasi žmogaus pajamos, įsipareigojimai, turimas rezervas, ateities planai, požiūris į riziką. Būtent šio konteksto algoritmas gali neįvertinti“, – pabrėžia ekspertė.

Ypač atsargiai – investuojant ir skolinantis

S. Strockytės-Varnės teigimu, DI sugeneruotą informaciją ypač svarbu tikrinti tuomet, kai kalbama apie investicijas, kreditus, draudimo sutartis ar kitus ilgalaikius įsipareigojimus. Vienam žmogui tinkamas sprendimas kitam gali visai netikti, pavyzdžiui, dėl skirtingų finansinių galimybių ar rizikos tolerancijos.

Prašant DI patarimo investavimo klausimais, nereikėtų aklai sekti konkrečiomis rekomendacijomis, ką pirkti ar parduoti. Vietoje to naudingiau naudoti jį kaip priemonę geriau suprasti sąvokas: diversifikavimą, investavimo horizontą, rizikos ir grąžos ryšį, mokesčius ar reguliaraus investavimo principus.

Be to, ypač didelę reikšmę turi, kaip formuluojami DI užduodami klausimai, ypač kuomet nesinori pateikti daug asmeninių detalių. DI atsakymai į nekonkrečius klausimus, taip pat bus abstraktūs, todėl juos reikėtų vertinti kritiškai ir neskubėti taikyti savo situacijai.

Taip pat svarbu į DI pokalbių laukelį neįvesti jautrių asmens ar finansinių duomenų: prisijungimo prie banko duomenų, kortelės numerio, asmens kodo, sąskaitų išrašų ar kitų duomenų, kurie galėtų būti panaudoti sukčiavimo tikslais.

„Jeigu sprendimas gali turėti reikšmingą poveikį žmogaus finansinei gerovei – pavyzdžiui, svarstoma būsto paskola, refinansavimas ar investavimo strategija – verta pasitarti su specialistu. Profesionalus patarėjas padeda įvertinti ne tik skaičius, bet ir visą žmogaus situaciją bei galimas sprendimo pasekmes“, – atkreipia dėmesį S. Strockytė-Varnė.

Pasak jos, svarbiausia, kad jaunimas domisi savo finansais ir ieško atsakymų, o dirbtinis intelektas gali padėti žengti pirmą žingsnį, tačiau finansinė gerovė kuriama ne vien greitais atsakymais. Jai reikia kritinio mąstymo, nuoseklumo ir sprendimų, kurie atitinka konkretaus žmogaus galimybes bei tikslus.

SEB banko užsakymu tyrimą Baltijos šalyse atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 500 lietuvių, 400 estų ir 506 latviai ir estai nuo 18 iki 29 metų.