SEB banko tyrimas: į pigiausią būsto segmentą dairosi tik kas dešimtas pirkėjas, dauguma planuoja išleisti daugiau kaip 100 tūkst. eurų
Daugiau kaip pusė būstą įsigyti planuojančių lietuvių ieško turto, kurio vertė viršija 100 tūkst. eurų, ir tik kas dešimtas tikisi tam išleisti iki 50 tūkst. eurų, rodo naujausias SEB banko tyrimas. Nors pagal būsto paskolų rinkos aktyvumą Baltijos šalyse šiuo metu pirmauja Estija, Lietuvoje paklausa taip pat išlieka didelė, o gyventojai čia dažniau dairosi į vidutinės ir aukštesnės vertės būsto segmentą – tai atspindi ir augančius lūkesčius būsto kokybei.
Skaičiuojant šiais metais išduotų būsto paskolų dalį, tenkančią vienam gyventojui, Baltijos šalyse pirmauja Estija. Šioje šalyje vienam gyventojui tenka 225 eurai išduotų būsto paskolų, kai Lietuvoje – 116 eurų, o Latvijoje – vos 54 eurai. Kadangi vidutinė būsto paskolos suma Lietuvoje ir Estijoje skiriasi palyginti nedaug, tokį atotrūkį daugiausia lemia tai, kad Estijoje daugiau gyventojų būstą įsigyja skolintomis lėšomis.
„Būsto paskolų rinka Lietuvoje šiais metais toliau išlaiko augimo kryptį – nuo sausio iki gegužės jos apimtis padidėjo 16 procentų. Tai rodo, kad žmonės nepaisant geopolitinio fono ir toliau yra pasirengę investuoti į nuosavą būstą. Tam palankias sąlygas sudaro stabili darbo rinka ir nuosekliai augantys atlyginimai, todėl daugelis gyventojų jaučiasi pakankamai užtikrintai, kad ryžtųsi ilgalaikiam finansiniam įsipareigojimui“, – sako Simonas Norbutas, SEB Privačių klientų finansavimo departamento direktorius.
Pasak S. Norbuto, nors estai būstui skolinasi dažniau, vidutine paskolos suma lietuviai jiems nusileidžia nedaug. Lietuvoje ši suma šiemet siekia 124 tūkst. eurų, Estijoje – 148 tūkst. eurų, Latvijoje – 100 tūkst. eurų.
Tokias tendencijas patvirtina ir SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Jos duomenimis, apie 22 proc. būstą įsigyti planuojančių lietuvių tam planuoja skirti 50-100 tūkst. eurų, maždaug po 20 proc. dairosi į būstus, kainuojančius 100-150 tūkst. ir 150-200 tūkst. eurų. Kainų kategorijoje virš 200 tūkst. eurų dairosi beveik 14 proc. būsto pirkėjų.
Kas dešimtas (9,5 proc.) lietuvis planuoja būstui išleisti iki 50 tūkst. eurų. Tuo metu Estijoje ir Latvijoje į pigiausią segmentą dairosi atitinkamai 13,8 proc. ir 35,4 proc. būstą įsigyti planuojančių gyventojų.
„Pastarųjų metų Lietuvos NT rinkos raida ir pasikeitęs pirkėjų supratimas apie būsto vertę suformavo naują realybę. Šiandien lietuviai ieško ne tiesiog stogo virš galvos ar kuo pigesnių kvadratinių metrų, o tvarios ilgalaikės investicijos. Tai, kad daugiau nei trečdalis planuojančiųjų pirkti būstą taikosi į didesnę nei 150 tūkst. eurų sumą, rodo, jog gyventojai orientuojasi į kokybišką, energiškai efektyvų būstą didmiesčiuose arba naujesnės statybos namus rajonuose“, – sako S. Norbutas.
Šių metų birželio mėnesį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje joje dalyvavo daugiau nei 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.