SEB banko tyrimas: įmonės susigrąžino optimizmą, bet ekonominės perspektyvos kelią nerimą

Verslo nuotaikos Lietuvoje šiemet yra kur kas geresnės negu pernai: 4 iš 5 apklaustų didžiųjų įmonių finansų vadovų nurodo, kad jų įmonių finansinė padėtis yra palanki. SEB banko tyrimas taip pat parodė, kad karo sukeltą nerimą dėl geopolitinės rizikos Baltijos šalyse pakeitė susirūpinimas dėl bendrų ekonomikos perspektyvų. Besirengdami artimiausiems iššūkiams ir planuodami investicijas verslas Lietuvoje renkasi kitokius prioritetus negu įmonės Latvijoje ir Estijoje.

„Šiemet Estijos ir Lietuvos verslo nuotaikos išties skiriasi. Estijoje dar niekada nebuvo tiek daug pesimistų, kiek jų yra dabar. O Lietuvoje ir Latvijoje įmonių finansų vadovai optimistiškesni ir teigiamai vertina verslo sąlygas“, – sako Artūras Vingrys, SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius. 

Verslo sąlygų Lietuvoje lūkesčiai – palankiausi

Nepalankių kitąmet verslo sąlygų laukia vos 11 proc. apklaustų Lietuvos įmonių finansų vadovų, o palankių – pusė (51 proc.) respondentų, kone dukart daugiau negu pernai. Latvijoje nepalankių vertinimų buvo 17 proc., o palankių – 39 procentai. A. Vingrys atkreipia dėmesį, kad trijų šalių skirtumai rodo ekonominę padėtį, nes 2023 metų antrą ketvirtį Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 2,9 proc., Latvijos – 0,8 proc., o Lietuvos padidėjo 0,7 procento.

Estijoje net 35 proc. apklaustų finansų vadovų nurodė, kad artimiausios ateities verslo sąlygas vertina kaip nepalankias. Palankiai situaciją vertinančiųjų buvo vos ketvirtadalis (25 proc.), kai tuo pat metu pernai – 39 procentai. 

„Pernai Lietuvos verslo optimizmas buvo išblėsęs. Tai daugiausiai lėmė geopolitinė įtampa ir karas Ukrainoje, lėtėjęs ekonomikos augimas, sparčiai augusios žaliavų ir energijos kainos. Vis dėlto šiemet geros nuotaikos vėl sugrįžo ir atitinka ankstesnių metų lūkesčius“, – teigia SEB banko atstovas.

Įmonės Lietuvoje labiausiai linkusios investuoti į pajėgumų didinimą

Paklausti apie įmonės finansinę padėtį 79 proc. respondentų Lietuvoje ir 78 proc. Latvijoje nurodė, kad padėtis yra palanki. Palyginkime: pernai finansinę padėtį palankiai vertino du trečdaliai (67 proc.) apklaustųjų Lietuvoje ir 73 proc. apklaustųjų Latvijoje – Estijoje nuo 56 proc. pernai iki 60 proc. šiemet.

„Pernai rudenį Lietuvos verslas patyrė energetikos krizės piką, kai įmonių pelningumą tirpdė rekordinės energijos išteklių kainos. Kiti Rusijos karo Ukrainoje padariniai ekonomikai irgi nebuvo apibrėžti ir apskaičiuoti. Dabar aišku, kad pasekmės buvo mažesnės, negu nuogąstauta. Savo ruožtu įmonės sugebėjo gana lanksčiai prisitaikyti, rasti alternatyvių išteklių ir žaliavų tiekimo šaltinių“, – komentuoja A. Vingrys. Estijos ekonomika šiemet atrodo silpniausiai iš Baltijos valstybių, įmonių skolos santykinai didesnės, todėl ir finansinę padėtį ten įmonės vertina prasčiausiai. 

Atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko pinigų politikos posūkį, šiemet didelių įmonių finansų vadovai įvertino palūkanų normų augimo įtaką įmonių investicijų planams. Tyrimo išvados parodė, kad dauguma atstovų teigė, jog spartaus palūkanų normų augimas neturės įtakos jų įmonių investicijų planams. Tikėtina, kad daugelis įmonių, planuodamos investicijas, iš anksto įsivertino bazinių palūkanų normų augimą ir tai, kad tokios palūkanos gali užtikrinti norimą investicijų atsiperkamumą.

Kaip svarbiausią investicijų prioritetą Lietuvos įmonės šiemet nurodė pajėgumų didinimą, skaitmeninimą ir automatizavimą, naujų produktų ir paslaugų diegimą. Taigi pajėgumų didinimas ir toliau yra strateginis verslo prioritetas beveik trečdaliui (29 proc.) respondentų nepaisant to, kad šiemet pramonės pajėgumai išnaudojami mažiau negu ankstesniais metais. Tai, matyt, rodo, kad įmonės teigiamai žvelgia į savo prekių ir paslaugų paklausą ilguoju laikotarpiu. Latvijoje įmonės svarbiausiu prioritetu dažniausiai įvardijo skaitmeninimą, automatizavimą ir inovacijas.  Estijos įmonių prioritetu tapo grynojo pinigų srauto didinimas, o skaitmeninimo ir automatizavimo svarba pastebimai sumažėjo.

Atliekant tyrimą taip pat pastebėta, kad Lietuvoje ir Estijoje padaugėjo įmonių, kurios laisvus pinigus planuoja panaudoti finansinėms skoloms mažinti. Latvijoje įmonių, planuojančių grąžinti skolas, dalis išliko beveik tokia pati kaip pernai.

Didžiausias rūpestis – ekonominės perspektyvos

Pasak A. Vingrio, po praėjusių metų sukrėtimų, 2023-aisiais didesnės įmonės prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių. Dabar daugumą bendrovių visose trijose Baltijos valstybėse labiausiai neramina bendros ekonomikos perspektyvos.

„Šis nuomonių sutapimas visose trijose šalyse nestebina, nes visų trijų šalių ekonomika šiemet smuks, o ir eksporto rinkose padėtis ir lūkesčiai nėra teigiami. Tuo metu susirūpinimas dėl karo Ukrainoje šiek tiek atslūgo, nors geopolitinė rizika ir toliau yra labai svarbi, nes Rusijos agresija tęsiasi, be to, prasidėjo karas Izraelyje“, – sako A. Vingrys. Jis atkreipia dėmesį, kad kas trečias Lietuvoje dažniausiai paminėtas iššūkis buvo palūkanų normos, kai Estijoje ir Latvijoje jos nebuvo minimos kaip vienas svarbiausių rūpesčių. 

„Apskritai kai kurie ankstesniais metais svarbūs nerimo šaltiniai šiemet susilpnėjo atvėsus darbo rinkai ar žaliavų kainoms sugrįžus į žemesnį lygį. Pavyzdžiui, didėjančios žaliavų ir darbo sąnaudos ar tiekimo grandinė ir žaliavų rizika per ateinančius dvylika mėnesių verslui nebeatrodo kaip rimčiausi iššūkiai“, – pastebi ekspertas.

Įmonių finansų vadovų apklausą SEB bankas inicijavo jau dešimtą kartą. Kasmet, išskyrus 2020 metus, rudenį atliekama didelių Baltijos šalių įmonių finansų direktorių apklausa atskleidžia verslo nuotaikas ir požiūrį į iššūkius bei galimybes artimiausiu laikotarpiu. 

Šiemet apklausoje dalyvavo 277 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų. Apklausos metu įmonių finansų direktoriai pateikia savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius dvylika mėnesių, taip pat nurodo svarbiausius verslo iššūkius ir įmonių planus.