SEB banko tyrimas: infliacija vyrus investuoti skatina labiau negu moteris

Lietuvos vyrų ir moterų motyvai investuoti skiriasi: vyrai kur kas dažniau investuodami siekia apsaugoti pinigus nuo infliacijos negu moterys. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad infliacija investuoti skatina 40 proc. vyrų ir kad jie yra labiau linkę kiekvieną mėnesį investicijoms skirti didesnes pinigų sumas. Pinigų nuvertėjimas investuoti labiausiai motyvuoja tik vieną iš keturių moterų, jos investicijoms skiria mažiau lėšų. 

Atlikta apklausa parodė, kad investicijų šiemet turėjo 64 proc. vyrų ir 52 proc. moterų. Kiekvieną mėnesį investicijoms 100 eurų ar didesnę sumą skiria 44 proc. investuojančių vyrų ir 29 proc. moterų. Pastarosios kiek dažniau renkasi per mėnesį investuoti nuo 21 iki 50 eurų. Investavimo mažomis sumomis rodikliai labai panašūs – iki 20 eurų kiekvieną mėnesį skiria 12 proc. investuojančių vyrų ir 13 proc. moterų. 

„Moterys yra mažiau linkusios rizikuoti, veikiausiai todėl ir investuoja mažesnėmis sumomis, renkasi geriau pažįstamas investavimo priemones. Pavyzdžiui, kaip rodo tyrimo duomenys,  moterys dažniau lėšas investuoja į trečios pakopos pensijų fondus, nekilnojamąjį turtą ar apsidraudusios investiciniu gyvybės draudimu. Vyrai dažniau investuoja į akcijas, kriptovaliutas“, – pastebi Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.

Tyrimą atlikęs SEB bankas pagal gyventojų įpročius sudarė investuotojų grupes, iš kurių taip pat matyti abiejų lyčių atstovų investavimo įpročių panašumai ir skirtumai. Didžiausias skirtumas pastebimas į vertybinius popierius, tokius kaip akcijos, obligacijos, investicinių fondų vienetai, biržoje prekiaujami fondai (ETF), investuojančių gretose. Šiai grupei priskiriami 23 proc. respondentų vyrų ir tik 11 proc. apklaustų moterų. Panaši disproporcija matyti progresyvių investuotojų, besirenkančių naujoves, tokias kaip kriptovaliutos, nekilnojamojo turto sutelktinio investavimo platformos, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos, grupėje, į kurią patenka 19 proc. apklaustų vyrų ir 9 proc. moterų.

Į draudimo paslaugas ir pensijų fondus daugiausiai investuojančių grupėje – 34 proc. apklaustų vyrų ir 31 proc. moterų. Nedaug lyčių proporcijos skiriasi ir į materialųjį turtą daugiausiai investuojančių gyventojų grupėje, kuriai priskiriami 24 proc. tyrime dalyvavusių vyrų ir 19 proc. moterų.

„Moterys yra ne tik konservatyvesnės, bet ir pačios sau kritiškesnės investuotojos. Daugiau negu 4 iš 10 tyrime dalyvavusių apklaustų moterų nurodo apie investavimą žinančios tik labai bendrus dalykus, ir tai yra labai svarbi priežastis, sulaikanti jas nuo investavimo. Taigi visuomenės švietimas ir toliau yra labai svarbus veiksnys skatinant gyventojus gausinti savo turtą investuojant lėšas“, – teigia S. Strockytė-Varnė.

Ji atkreipia dėmesį, kad 29 proc. moterų susilaiko nuo investavimo manydamos, kad neturi tam reikiamų žinių. Dėl tos pačios priežasties investuoti atsisako tik vienas iš penkių vyrų. Dėl baimės suklysti priimant svarbius sprendimus investuoti nesiryžta 25 proc. respondenčių ir 18 proc. apklaustų vyrų. 

Abiejų lyčių atstovams būdingas panašus nerimas dėl lėšų stygiaus ir galimų nuostolių. Šios  priežastys gyventojus labiausiai sulaiko nuo investavimo. 

SEB banko užsakymu tyrimą šių metų kovo mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1 122 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 74 metų.