SEB banko tyrimas: lietuvių noras investuoti pamažu sugrįžta

Taupyti šiandien gyventojams Lietuvoje nesiseka taip gerai kaip prieš metus, tačiau aukštos infliacijos ir šildymo kainų iššūkius žmonės atlaiko. SEB banko apklausa parodė, kad taupymo situacija šiuo metu šalyje yra panaši kaip praėjusių metų rugsėjį, kai šildymo sezonas dar nebuvo prasidėjęs. Gyventojų nusiteikimas investuoti sutaupytus pinigus netgi sustiprėjo.

„Žmonių, kuriems per šešis mėnesius pavyko sutaupyti pinigų, Lietuvoje buvo daugiau negu pusė. Žinoma, ne visiems pavyko taupyti vienodai gausiai. Tačiau mažiau, daugiau ar tiek pat lėšų, kiek anksčiau, pavyko sutaupyti daugiau negu pusei apklausos dalyvių. Šis skaičius labai panašus į fiksuotąjį per apklausą, atliktą prieš pusę metų. Tai leidžia teigti, kad praėjus metams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Lietuvos gyventojų taupymo galimybės ir finansiniai lūkesčiai stabilizavosi. Dauguma žmonių buvo tinkamai pasirengę energijos kainų šokui ir su tuo susijusiems finansiniams iššūkiams – sąskaitos už šildymą nesugriovė taupymo nuostatų ir planų“, – pastebi SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė. 

Apklausos duomenimis, tiek pat arba daugiau per 6 mėnesius sutaupė 32 proc. žmonių, kai pernai rudenį šis skaičius buvo nukritęs iki 30 procentų. Palyginti, per apklausą 2022 metų vasarį, atliktą dar iki Rusijos karo Ukrainoje pradžios, sutaupę tiek pat arba daugiau nurodė 46 proc. apklaustųjų.  

SEB banko statistika rodo, kad per antrą 2022 metų pusmetį privačių klientų indėlių portfelis padidėjo 4,1 procento. Per visus 2022 metus indėlių portfelis banke augo 2,6 procento.

Vėl atsigręžia į investavimą

Pozityvia tendencija S. Strockytė-Varnė vadina apklausos duomenis, rodančius, kad sugrįžta žmonių noras investuoti. Jeigu pernai rugsėjį investuoti tiek pat arba daugiau per ateinantį pusmetį planavo 27 proc. apklaustųjų, tai vasarį taip nusiteikę buvo jau 31 proc. respondentų. 

„Karo sukelta sumaištis ir neapibrėžtumas turėjo įtakos energijos išteklių, žaliavų ir finansų rinkoms, neigiamai paveikė ir gyventojų norą investuoti. Tačiau per metus nutikę įvykiai ir procesai parodė, kad pirminė baimė praėjo – karo akivaizdoje visuomenė susitelkė, pasirodė atspari daugeliui iššūkių ir ištiesė pagalbos ranką užpultiems Ukrainos žmonėms ir valstybei. Įgytas didesnis pasitikėjimas savimi atitinkamai veikia požiūrį į ateitį“, – komentuoja asmeninių finansų ekspertė. Pasak jos, šiandien kiekvienam pasiekiamos galimybės investuoti net ir 1 eurą, leidžia kurti asmeninio investavimo strategijas, kurios padėtų apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo.
 
S. Strockytė-Varnė sutinka, kad situacija, kai daugelio finansinių priemonių kainos yra nusmukusios, yra palanki investavimo startui. Kita vertus, pasak ekspertės, remiantis istoriniais duomenimis, per ateinančius 10–20 metų galima tikėtis dar ne vieno rinkos nuosmukio ir pakilimo, o labiausiai laimės tie investuotojai, kurie ilgai, disciplinuotai ir kryptingai laikysis savo užsibrėžto tikslo ir plano. 

6 iš 10 neinvestuoja

Ekspertė pastebi, kad šiuo metu mąstyti apie ilgalaikį investavimą gali būti sudėtinga 39 proc. apklaustųjų, kurie per apklausą prisipažino, jog per pusmetį nieko nesutaupė. Visiems kitiems, t. y. 3 iš 5 asmenų, S. Strockytės-Varnės nuomone, atsiveria didesnės ar mažesnės galimybės investuoti dalį savo sukauptų lėšų į finansinius instrumentus, tokius kaip bendrovių akcijos, trečios pakopos pensijų fondai, investicinis gyvybės draudimas, ETF fondai ir kt. 

Nors žmonės ir taupo, bet, SEB banko apklausos duomenimis, Lietuvoje net 59 proc. apklaustųjų nurodė, kad šiuo metu neinvestuoja į jokius finansinius instrumentus. 

Tuo tarpu populiariausias investuojančiųjų pasirinkimas, anot apklausos, Lietuvoje yra investicinis gyvybės draudimas. Šią priemonę nurodė pasirinkę pusė (50 proc.) respondentų. 37 proc. nurodė investavę į trečios pakopos pensijų fondus, 25 proc. – į akcijas, 16 proc. – į investicinių fondų vienetus, 9 proc. – į ETF fondus, 6 proc. – į obligacijas. 

Nemaža dalis tyrimo dalyvių nurodė valdantys ne vieną investiciją. Anot ekspertės, investicijų paskirstymas, arba diversifikacija, yra seniai žinomas būdas sumažinti riziką. 

SEB banko užsakymu tyrimą atliko bendrovė „Norstat LT“ šių metų vasario mėnesį. Apklausoje internetu dalyvavo 1 000 18–74 metų  Lietuvos gyventojų.