SEB banko tyrimas: tarptautinės įtampos ir nežinios metai prislopino gyventojų verslumą

Per porą metų Lietuvoje perpus sumažėjo žmonių, planuojančių pradėti nuosavą verslą ir įsteigti įmonę. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje trys didžiausi  visuomenės verslumo trukdžiai yra per mažas tikėjimas savo verslo idėja, pradinio kapitalo stygius ir biurokratija. Maždaug kas antras (49 proc.) apklausoje dalyvavęs Lietuvos gyventojas artimiausiu metu norėtų tapti verslininku ar verslininke, tačiau kone tiek pat (51 proc.) ir nenorėtų jais tapti. 

„Pernai Rusijos pradėtas karas Ukrainoje per metus į pasaulio ekonomiką įnešė sumaišties ir nežinomybės. Įvykiai iki šiol daro įtaką visuomenės nuotaikoms, saugumo jausmui, požiūriui į ateitį ir verslumui. Vis dėlto Lietuvoje tik 6 proc. žmonių nurodė, kad karas Ukrainoje jiems trukdo pradėti verslą. Didžiausia apklaustųjų dalis (34 proc.) nurodė, kad jie tiesiog nėra užtikrinti dėl savo verslo idėjos“, – teigia Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

SEB banko duomenimis, per 2021 metų rudenį atliktą panašų tyrimą 36 proc. apklaustųjų mūsų šalyje teigė per ateinančius vienus–trejus metus planuojantys įsteigti įmonę. Šiemet atliktas tyrimas rodo, kad tokius ateities planus puoselėja jau tik 18 procentų apklaustųjų. 

Visuomenės verslumo nuosmukis pastebimas ir kitose Baltijos šalyse. Planuojančių pasukti verslo keliu gyventojų Latvijoje prieš pusantrų metų buvo beveik pusė (46 proc.), o šiemet – 27 proc. apklaustųjų. Estijoje šiemet apie nuosavo verslo startą galvojo 20 proc. respondentų, kai 2021 metais tokių buvo 41 procentas.

Mato skirtingus trikdžius

E. Dovbyšienė atkreipia dėmesį, kad Baltijos valstybių gyventojai nevienodai mato didžiausius iššūkius verslo startui. Jeigu Lietuvoje daugiausia žmonių kaip svarbiausią kliūtį nurodo per menką tikėjimą savo verslo idėja, tai Latvijos gyventojai didžiausia kliūtimi laiko administracinę naštą ir biurokratiją, o respondentai Estijoje – lėšų ir pradinio kapitalo trūkumą. 

Kita vertus, pradinio kapitalo trūkumas ir administracinė našta pateko tarp trijų populiariausių Lietuvos gyventojų atsakymų įvardinant šiuo metu jų matomus trukdžius. „Administracinė našta mažiausiai rūpesčių kelia Estijos gyventojams. Vos 12 proc. jų nurodo, kad biurokratija gali tapti kliūtimi, kai taip manančių Lietuvoje yra trečdalis (33 proc.), o Latvijoje – 28 procentai“, – dėsto E. Dovbyšienė. 

Jos nuomone, Estijos skaitmenizacijos prioritetas ir nuolatinės pastangos gerinti vartotojų patirtį naudojant šiuolaikines technologijas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje daro įtaką visuomenės požiūriui į biurokratiją. Vis dėlto naujų verslų proveržiui Estijoje, tyrimo duomenimis, rimta kliūtis yra tai, kad žmonės šioje šalyje labiau linkę manyti, jog imtis verslo jiems kliudo žinių ir įgūdžių stoka.  

Svarbiausios kliūtys – tikėjimas savo verslo idėja

Kalbėdama apie Baltijos šalyse pastebėtų nuostatų panašumus, SEB banko valdybos narė teigia, kad maždaug kas penktas visose valstybėse apklaustas žmogus kaip kliūtį verslui nurodė nežinomybę dėl ateities, taip pat – bendrą šalies ir pasaulio ekonominę padėtį. 

„Akivaizdu, kad didesnės įtampos ir neramumų laikotarpis turi įtakos žmonių požiūriui į ateitį. Tačiau didžiausios kliūtys imtis verslo yra susijusios su vidinėmis nuostatomis, o ne su išorės veiksniais, tokiais kaip sąlygų verslui kurti pokyčiais. Biurokratijos ir administracinės naštos baimė, tikėjimo verslo idėja trūkumas, žinių ir įgūdžių stygius – visa tai galima įveikti savo pastangomis turint užsibrėžtą tikslą ir nuosekliai judant į priekį“, – dalijasi E. Dovbyšienė. 

Paklausti, kokios paramos reikėtų ar reikėjo pradedant savo verslą, visų trijų Baltijos šalių gyventojai dažniausiai minėjo finansinę paramą ir palankias finansavimo sąlygas. Tyrimas atskleidė, kad respondentai Lietuvoje jaučia didesnį administracinių ir biurokratinių procesų praktinės paramos poreikį. Tyrimo dalyviai Estijoje kaip vieną iš vertingiausių paramos būdų įvardijo galimybę įgyti reikiamų papildomų žinių ir įgūdžių.

SEB banko užsakymu tyrimą atliko bendrovė „Norstat“ š. m. vasario-kovo mėnesiais Baltijos šalyse. Apklausoje dalyvavo 1 000 18–64 metų Lietuvos gyventojų.