SEB banko vadovė: „Šiandien mergaitės drąsios. Kur užaugus išgaruoja drąsa ir kaip užkirsti kelią baimei?“

Mokyklą lankančios mergaitės Lietuvoje yra tiek pat ar net labiau verslios negu berniukai – jos nebijo imtis vadovaujamų pareigų ir būti lyderės. Tačiau ir oficialioji valstybės statistika, ir gyventojų apklausos rodo, kad ilgainiui ši drąsa mažėja: moterys rečiau kuria verslą ir jam vadovauja. Kas tai lemia? Ką reikėtų padaryti, kad padėtis pasikeistų iš esmės, o mūsų visuomenė – ir moterys, ir vyrai – galėtų naudotis milžiniškomis galimybėmis – lygiomis teisėmis ir versle, ir darbo rinkoje.

Ilgametė SEB banko partnerė organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ neseniai pasidalino duomenimis apie mokinių dalyvavimą verslumo programoje „Accelerator X“. Tai mokomųjų mokinių bendrovių programa, kurios dalyviai dar mokyklos suole gali išbandyti tikro verslo kūrimo pradmenis ir patirti, ką reiškia kurti, vystyti, valdyti verslą, priimti svarbius sprendimus. Taip lavinamas ne tik mokinių verslumas, bet ir lyderio savybės, bendradarbiavimo įgūdžiai, kūrybiškumas, savarankiškumas, drąsa ir ryžtas priimti sprendimus.

Nuo 2020 metų šioje programoje dalyvavo 6,7 tūkstančio 9–12 klasių mokinių, iš jų 3,7 tūkst. merginų ir beveik 3 tūkst. vaikinų. Įdomu tai, kad šioje programoje vadovo pareigas mokomosiose įmonėse vidutiniškai 15 proc. dažniau eina merginos. Tiesa, pastarųjų ir vaikinų dalis einant vadovaujamas pareigas kasmet artėja prie 50 su 50 proporcijos. Toks ir yra programos tikslas – ir dalyvių, ir lyderio vaidmenį apsiimančių mokinių dalis pagal lytį turi būti lygi. 

Akivaizdu, kad šiandien mokyklos suole mergaitės ir berniukai jaučiasi lygūs imtis vadovaujamo vaidmens. Deja, vyresnėms kartoms tai nebuvo būdinga – darbo rinkoje tokios lygybės dar nėra. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusiais metais iš 132,7 tūkst. vadovo pareigas einančių asmenų Lietuvoje maždaug 38,5 proc. buvo moterys. Lyčių lygybės stygių rodo ir dar viena svarbi statistikos eilutė – atlyginimai. Šiuo metu vyrai Lietuvoje uždirba vidutiniškai 13,6 proc. daugiau negu moterys.

Moterų dalyvavimo nauda keleriopa

Darbo rinkoje ir versle lyčių disbalansą rodo ir kiti duomenys. Pavyzdžiui, SEB banko iniciatyva šių metų vasarį–kovą trijose Baltijos šalyse atlikta „Norstat“ apklausa atskleidė, kad perspektyva tapti verslininku vilioja kas penktą (20 proc.) vyrą ir tik kas septintą (15 proc.) moterį Lietuvoje. Paprašytos pasakyti priežastis, kurios šiuo metu trukdo steigti savo įmonę, kone trečdalis (31 proc.) Lietuvos moterų įvardijo nesėkmės baimę. Vyrai šį iššūkį minėjo kur kas rečiau: tik apie 12 proc. respondentų nurodė nesiimantys verslo dėl nesėkmės baimės.

Tokia nelygybė ir daugeliui šalies moterų būdinga pasitikėjimo savimi stoka yra nemažas iššūkis. Juk lyčių lygybė versle atveria didžiulį ekonominį potencialą, kurį svarbu išnaudoti ir Lietuvoje. Antai tarptautinės vadybos ir konsultavimo įmonės „McKinsey“ tyrimų padalinys prieš kelerius metus apskaičiavo, kad vien didesnis moterų įtraukimas į darbo rinką viso pasaulio bendrąjį vidaus produktą galėtų padidinti iki 26 procentų. Konsultavimo bendrovės „Boston Consulting Group“ analizė rodo, kad, jei vadovaujamas pareigas einančių moterų būtų tiek pat, kiek ir vyrų, pasaulio bendrasis vidaus produktas augtų 3–6 proc. sparčiau, o pinigais tai reikštų maždaug 2,5–5 trilijonus JAV dolerių per metus. 

Moterų verslumo nauda visuomenei nėra vien ekonominė. Pastebima, kad moterys daug dažniau negu vyrai kuria socialinius verslus ir taip sprendžia socialines problemas, teikia pridėtinę vertę bendruomenėms. Be to, vadovaujamas pareigas einančios moterys įkvepia, įtraukia į veiklą ir moko kitas moteris. Didesnis ryšių tinklas leidžia dalytis patirtimi, idėjomis ir gerąja praktika, atveria naujų galimybių.

Lyderystės įgūdžius svarbu ugdyti visą gyvenimą

Tad kaip šalies moteris galėtume paskatinti aktyviau kurti verslą? Čia pirmiausia derėtų pažvelgti į švietimą, nes apie moterų lygias galimybes ir verslumą svarbu kalbėti jau mokykloje. Didelį įdirbį šioje srityje turi jau minėta organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, keičianti ištisų kartų mąstymą ir nuostatas. Trisdešimt metų mūsų šalyje veikianti nevyriausybinė organizacija skatina ir drąsina jaunąją kartą išnaudoti šiuolaikines technologijas, siūlyti inovacijas ir besąlygiškai tikėti savo idėjomis. 

Baigusios mokyklas „Lietuvos Junior Achievement“ programų alumnės net 3–5 kartus dažniau bando kurti savo verslą. Jos tai daro, nes dar mokykloje patyrė, kad svarbiausia yra bandyti, o klaidos yra neatskiriama gyvenimo dalis. Svarbu nebijoti klysti. Taigi vaikų dalyvavimas tokiose programose turi akivaizdžią naudą, o jų vaisiai raškomi visą gyvenimą.

Kad skleistųsi moterų verslumas, svarbios ir sėkmės istorijos apie tai, kaip būtent moterys įkuria ar vadovauja sėkmingam verslui. Tai suteikia drąsos, įkvepia pasitikėjimo savimi, ryžto bandyti pačioms. Vis dėlto iš daugybės garsių verslo kūrėjų istorijų šiandien matome, kad įveikti vidines kliūtis ir nuostatas kartais net sunkiau negu išorines. Todėl būtina išgyvendinti stereotipus visuomenėje apie tai, kas skirta vyrams, o kas moterims, ką gali vieni, o ką kiti. 

Pradėti vėlgi reikėtų nuo mokyklų, kuriose neretai vis dar skatinamas berniukų veiklumas ir drąsa, o mergaitės mokomos švelnumo ir nuolankumo. Moterys sudaro pusę pasaulio gyventojų. Jų yra pačių įvairiausių: drąsių, darbščių, jautrių, veiklių. Lygiai taip pat kaip ir vyrų. Norint kurti rytojų visiems, būtina lygybė, o ji turi prasidėti nuo lyderių.

Komentaro autorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko vadovė