SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes: ištrūkti iš sąstingio spąstų šiemet nebus lengva
Lietuvos ekonomikos augimo prognozė ir toliau nekeičiama. Realusis BVP šiemet turėtų didėti nedaug – 1,5 procento. Ekonomikai smarkiau išsijudinti iš sąstingio neleis stagnuosiantis eksportas. 2024 metais BVP augimo prognozė siejama su geresniais namų ūkio vartojimo rezultatais. Būsto rinkoje atsigavimo, kol palūkanų normos akivaizdžiau nesumažės, nebus. SEB ekonomistai prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas šiemet bazines palūkanų normas mažins 1 proc. punktu. Minkštasis nusileidimas ir toliau yra pagrindinis JAV ir euro zonos ekonomikos raidos scenarijus šiemet ir kitąmet. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų išsamias įžvalgas galite rasti antradienį paskelbtuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
„Nordic Outlook“ leidinį galite rasti čia, „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ 85 numerį – čia.
Atsigaunanti perkamoji galia turėtų daryti teigiamą įtaką vartojimui
Paskutinio 2023 metų ketvirčio BVP duomenys bus paskelbti sausio 30 dieną. Tada sužinosime, ar pasitvirtino mūsų prielaida, kad metų pabaigoje ekonomika buvo sustingusi, o visų metų realusis BVP nuosmukis buvo 0,2 procento. Neigiamą įtaką ekonomikai paskutinį ketvirtį ir toliau darė nepalankios tendencijos eksporto rinkose. Tačiau daugėjo požymių, kad namų ūkių vartojimo rodikliai pradėjo po truputį gerėti, infliacijai tapus mažesnei už namų ūkių pajamų augimo tempą. Vis dar teigiamą įtaką ekonomikai darė valstybės sektoriaus investicijos, dėl kurių metinis atliktų statybos darbų pokytis buvo dviženklis.
Panašu, kad su panašiomis tendencijomis įžengėme ir į 2024 metus – sausį didelių pokyčių mūsų šalies ekonomikoje neįvyko, ir prognozuojame, kad pirmą ketvirtį ketvirčio ekonomikos augimas bus taip pat minimaliai teigiamas. 1,5 proc. ekonomikos augimo prognozei didžiausią riziką kelia sunkiai prognozuojama prekių ir paslaugų paklausa eksporto rinkose antrą pusmetį. Jeigu pagrindinių užsienio prekybos partnerių ekonomika ne tik kad neatsigautų, bet ir suprastėtų, Lietuvos BVP pokytis būtų daug kuklesnis, negu tikimės dabar.
Praėjusių metų Estijos ekonomikos nuosmukis, viršijęs 3 proc., irgi turėtų priminti, kad tokių nedidelių ir nuo eksporto priklausomų šalių BVP pokyčiai gali nemažai svyruoti. Lietuvos ekonomikos nuosmukis būtų buvęs gerokai didesnis, jeigu ne smarkiai augusios investicijos, daugiausiai finansuotos Europos Sąjungos, biudžeto ir valstybei priklausančių įmonių lėšomis. Po tokios didelės įtakos ekonomikai pernai valstybės investicijos šiemet minimaliai teigiamai turės įtakos BVP pokyčiui, o menkstančios investicijos į būstą apskritai darys neigiamą įtaką. Dėl karo Ukrainoje atsargesni investuotojų veiksmai Baltijos šalyse lems mūsų šalies mažesnį potencialaus ekonomikos augimą artimiausiais metais.
Pramonės įmonių vadovų apklausos rodo, kad praėjusių metų pabaigoje vadovai truputį optimistiškiau negu metų pradžioje vertino įmonių turimų gamybos užsakymų portfelį. Tai rodo, kad pramonės gamybos rodikliai turėtų bent jau likti stabilūs pirmą ketvirtį. Sumažėjęs pramonės įmonių atsargų lygis taip pat suteikia prielaidų tikėtis, kad didesnio nuosmukio galbūt ir pavyks išvengti. Artimiausi mėnesiai parodys, kokią įtaką pramonės gamybai padarys vėluosiantys atplaukti iš Azijos konteineriai ir didesnės transportavimo sąnaudos, bet kol kas atrodo, kad įtaka nebus didelė.
Sumažinta 2024 metų vidutinės metinės infliacijos prognozė
Namų ūkių lūkesčiai dėl finansinės padėties pokyčių šiemet yra istoriškai dideli, ir tai suteikia pagrindo daryti prielaidą, kad namų ūkiai šiemet vartos daugiau, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiemet prognozuojamas vidutinių namų ūkių pajamų pokytis bus gerokai didesnis negu tikėtina infliacija. Darbo rinkoje padėtis suprastėjo praėjusiais metais, bet pokytis buvo gana nedidelis. Darbuotojų samda tapo atsargesnė, bet apskritai nebuvo daug įmonių, kurios būtų smarkiai sumažinusios darbuotojų skaičių. Manome, kad vidutinis nedarbas padidės nuo 6,6 proc. pernai iki 6,8 proc. šiais metais, tačiau, jeigu būtų tik toks padidėjimas, tai nepadarytų didelės neigiamos įtakos ekonomikai.
Išlaikome ankstesnę savo prognozę, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 8,5 proc., arba lėčiau negu pernai, kai jis padidėjo maždaug 12,4 procento. Atlyginimai šiemet labiau augs mažesnes, o ne didesnes pajamas gaunantiems asmenims. Be to, valdžios sektoriuje vidutinis darbo užmokestis veikiausiai didės sparčiau negu privačiame sektoriuje. Negalima pamiršti ir to, kad šiemet gerokai sparčiau negu infliacija didėja vidutinė senatvės pensija, vaiko pinigai, kitos išmokos, o tai padeda gerinti tokias pajamas gaunančių asmenų lūkesčius dėl finansinės padėties.
Praėjusiais metais neigiamą įtaką namų ūkių vartojimui darė ir labai šoktelėjusios palūkanų normos. Dėl to, kad Lietuvoje vyrauja paskolos kintama palūkanų norma, padidėjusių palūkanų įtaka skolininkams buvo gerokai didesnė negu daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių. Tačiau artimiausius dvejus metus mes matysime priešingą situaciją – jeigu pasitvirtins lūkesčiai, kad EURIBOR palūkanų normų pikas liko praeityje, gyventojų išlaidų palūkanoms pikas taip pat gana greitai liks už nugaros ir jau darys mažesnę neigiamą įtaką vartojimui.
Vidutinė metinės infliacijos pagal SVKI prognozė 2024 metais sumažinta nuo 2,8 iki 2 procentų. Apie tokį galimą prognozės sumažinimą, jeigu energetikos produktų kainos metų pabaigoje sumažės, buvome užsiminę lapkritį. Kol kas energetikos produktų kainos lieka stabilios nepaisant per pastaruosius du mėnesius padidėjusių grėsmių Artimuosiuose Rytuose. Šių metų infliacijos prognozė paremta tuo, kad energetikos ir kitų žaliavinių produktų kainos neūgtels, bet akivaizdu, kad, esant tokiai geopolitinei įtampai pasaulyje, reikia būti pasiruoš kainų pokyčiams ir į viršų. Vadinamoji vidutinė bazinė infliacija, neįtraukus energetikos ir maisto produktų, šiemet turėtų siekti 3,2 procento. Vidutinė paslaugų kaina dėl augančių darbo jėgos sąnaudų dar padidės 5,5 procento.
Pirmą pusmetį sąstingis euro zonoje išliks, daugiau optimizmo JAV ekonomikoje
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet augs 0,5 procento. Prognozė šiek tiek sumažinta, palyginti su lapkritį atnaujintomis prognozėmis. Euro zonos ekonomika praėjusių metų antrą pusmetį neturėjo išvengti techninės recesijos. Šių metų pradžia nežada didelių permainų, ir visi atsigavimo lūkesčiai sudėti į antrą pusmetį bei turinčią atsigauti gyventojų perkamąją galią. Vidutinė metinė infliacija euro zonoje šiemet turėtų būti vos 1,3 proc., tačiau bazinė infliacija dar sieks 2,3 procento. SEB analitikai mano, kad Europos Centrinis Bankas šiemet bazines palūkanų normas mažins keturis kartus, ir bazinė palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe (Deposit Facility Rate) sumažės nuo 4 iki 3 procentų. Kitų metų pabaigoje palūkanų norma turėtų būti 2 procentai.
JAV ekonomikos rodikliai gerokai viršijo lūkesčius. Šalies BVP pernai veikiausiai padidėjo 2,4 proc., arba netgi labiau negu 2022 metais. Priešingai negu euro zonoje, namų ūkių vartojimo mastas pernai JAV prislopo nedaug, o investicijos augo net sparčiau, palyginti su 2022 metais. Nemažai tokį augimą lemia ir ekonomiką skatinanti fiskalinė politika – pernai JAV biudžeto deficitas viršijo 8 proc. BVP. Šiemet prognozuojame 1,6 proc. ekonomikos augimą. Vidutinė metinė infliacija JAV turėtų būti 2,4 procento. Nekeičiame prognozių, kad JAV centrinis bankas pirmą kartą palūkanas sumažins gegužę, ir tų metų pabaigoje bazinė palūkanų norma bus 4 proc., arba 1,5 proc. punkto mažesnė negu dabar. Euras JAV dolerio atžvilgiu metų pabaigoje turėtų būti brangesnis negu dabar ir kainuoti 1,14 JAV dolerio.
Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas
