SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes: laukia trumpalaikis vartojimo šuolis kitąmet
Pasaulio ekonomika šiemet auga lėčiau, nes JAV ūkio plėtra yra kuklesnė. 2026 metų JAV ir euro zonos augimo prognozę šiek tiek pagerinome, tačiau nerimas dėl tolimesnių JAV prekybos politikos sprendimų išlieka. Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet turėtų dar kartą mažinti bazinę palūkanų normą. 2025 metų Lietuvos BVP prognozės nekeitėme, bet pagerinome kitų metų augimo prognozę iki 3,1 proc., nes tikėtinas vienkartinis vartojimo šuolis. Išsamios SEB grupės ekonomistų įžvalgas skaitykite antradienį pasirodžiusiuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
„Nordic Outlook“ čia, „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ 91-as numeris – čia.
JAV importo muitų įtaka Lietuvos eksportui kol kas minimali
Šių metų Lietuvos BVP 2,7 proc. augimo prognozės nekeitėme. Pirmą pusmetį Lietuvos BVP buvo 3,2 proc. didesnis negu prieš metus ir pagal tokį pokytį vėl gerokai lenkėme kitas Baltijos valstybes. Augo namų ūkių vartojimas, investicijos ir eksportas. Tiesa, plėtros tempas antrą ketvirtį sulėtėjo ir antrą pusmetį metinis augimo pokytis dėl lėtesnio eksporto augimo bus tik truputį didesnis negu 2 procentai.
Antrą ketvirtį prekių eksportas iš Lietuvos į JAV dėl padidintų importo muitų tarifų pakito labai nedaug. Bet antrą pusmetį prekybos pokyčiai turėtų būti labiau pastebimi, ypač plieno gaminių, kuriems taikomas 50 proc. tarifas. Nuo 10 iki 15 proc. JAV padidintas importo muito tarifas prekėms iš Europos Sąjungos (ES) turėtų sumažinti Lietuvos BVP augimo tempą minimaliai – iki 0,1 proc. punkto.
Trečią ketvirtį ekonomikai įtaką daro žemės ūkio sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės pokyčiai. Liepą Lietuvoje kritulių kiekis buvo istoriškai didelis, tačiau manome, kad bendras grūdų ir rapsų derlius dėl kritulių pridarytų padarinių šiemet neturėtų būti prastesnis negu pernai, todėl šio sektoriaus rezultatai neturėtų mažinti šio ketvirčio BVP. Tiesa, mažesnės negu prieš metus supirkimo kainos ir prastesnė kokybė veikiausiai lems mažesnes pajamas ir kuklesnes ūkių investicijas.
Pirmą pusmetį materialinės investicijos šalyje augo daugiau negu dešimtadaliu. Dėl sumažėjusių palūkanų normų sparčiai didėja paskolų paklausa. Minimaliai augančios statybos sąnaudos taip pat skatina neatidėlioti investicijų. Galiausiai iki kitų metų pabaigos reikia įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF) planą, o nepanaudotų lėšų yra dar labai daug. Didžiausiu investicijų stabdžiu išlieka neapibrėžtumas dėl pagrindinių eksporto rinkų augimo artimiausiais metais.
Vartojimo šuolis kitąmet ir didesnės problemos vėliau
Dėl birželį Seime patvirtintos II pakopos pensijų sistemos reformos tenka įskaičiuoti galimą poveikį ekonomikai ir nuo 2,5 iki 3,1 proc. padidinti kitų metų BVP prognozę. Darome prielaidą, kad dėl atsiversiančios galimybės kaupiantiesiems pasitraukti II pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. turto. Dar viena prielaida – 60 proc. atsiimtų lėšų gyventojai išleis prekėms ir paslaugoms įsigyti.
Galutinis pasitraukiančiųjų ir lėšų panaudojimo pasiskirstymas gali gerokai skirtis ir priklausys nuo to, kokia bus ekonominė padėtis kitais metais ir kokie patarimai dėl pasirinkimų dominuos viešojoje erdvėje. Manome, kad planuojantys pasitraukti tą padarys nedelsdami ir didžiausia įtaka ekonomikai bus 2026 m. antrą ir trečią ketvirčiais. Pasitraukti iš pensijų fondų ir pinigus išleisti vartojimui nėra racionalus sprendimas, tačiau valdžia tokiam scenarijui atvėrė langą. Tokie pokyčiai ilgesniu laikotarpiu nenaudingi nei gyventojams, nei šalies ekonomikai.
Nedarbas išlieka santykinai didelis
Antrą ketvirtį vartotojų lūkesčiai stabilizavosi po nuosmukio pirmą ketvirtį – panašu, kad Seime patvirtinti mokestiniai pokyčiai gyventojų labai neišgąsdino. Rudenį gyventojų lūkesčiams vėl didesnę įtaką darys prasidėsiančios diskusijos dėl kitų metų šalies biudžeto išlaidų. Fiskalinė politika 2026 metais skatins ekonomiką. Naujoji valdančioji koalicija ir Vyriausybė veikiausiai gyventojams kitais metais bus dosni. Nėra abejonių, kad vidutinė senatvės pensija kitąmet padidės ne mažiau negu 12 procentų. Daugėja užuominų, kad ir vaiko pinigai didės sparčiau, negu auga infliacija. Pasikeitus Vyriausybei, tikėtina, minimali mėnesio alga kitąmet padidės ne iki 10 proc., bet gerokai daugiau.
Šių metų vidutinio darbo užmokesčio augimo 8,5 proc. prognozės nekeičiame. Kitąmet tikimės lėtesnio 7,8 proc. padidėjimo. Paskelbtas antro ketvirčio nedarbas buvo didesnis, negu laukėme, todėl nuo 6,8 iki 7 proc. padidinome šių metų nedarbo prognozę. Labiausiai nerimą kelia didėjantis jaunimo nedarbas. Darome prielaidą, kad artimiausiais metais darbuotojų skaičius Lietuvoje augs minimaliai.
Liepą Lietuvoje metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą buvo 3,4 procentai. Kol kas kainų pokyčiai atitinka ankstesnę prognozę ir paliekame nepakeistą 3,7 proc. vidutinės metinės infliacijos prognozę. Šiemet didžiausią įtaką infliacijai daro brangstančios paslaugos, maistas, tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai. Kitų metų infliacijos prognozę didiname nuo 2,5 iki 3,4 procento. Pagrindinė priežastis – tikėtinas namų ūkių vartojimo šuolis kitąmet dėl iš pensijų fondų atsiimamų lėšų. Kitąmet PVM tarifas centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms padidės nuo 9 iki 12 proc. Taip pat dešimtadaliu turėtų brangti ir draudimo paslaugos. Vėl laukia alkoholio ir tabako gaminių kainų šuolis. Į prognozę esame įskaičiavę ir degalų brangimą, tačiau valdžioje vis daugiau kalbų, kad degalų akcizų didinimas kitąmet bus sustabdytas. Iš infliaciją mažinsiančių veiksnių kitąmet veikiausiai bus toliau pigsiantis JAV doleris euro atžvilgiu.
Truputį pagerinta euro zonos ekonomikos augimo prognozė
SEB ekonomistai pagerino šių metų euro zonos BVP prognozę nuo 1 iki 1,2 proc., kitų metų – nuo 1,2 iki 1,3 procento. Prognozė pagerinta, nes ir faktiniai euro zonos ekonomikos plėtros duomenys truputį geresni, negu laukta, ir prekybos susitarimas tarp JAV ir euro zonos yra geresnis, negu baiminomės. Geresnis todėl, kad labai svarbioms ES prekėms – automobiliams ir farmacijos gaminiams – JAV netaikys didesnių negu 15 proc. importo muitų. Infliacija euro zonoje kitąmet bus mažesnė negu 2 procentai. Manome, kad ECB dar turėtų sumažinti bazines palūkanas bent kartą 25 baziniais punktais.
JAV šių metų BVP augimo prognozė pagerinta nuo 1,1 iki 1,6 procento, kitų metų – nuo 1,3 iki 1,7 procentų. Padidėjusių importo muitų tarifų įtaka nėra tokia didelė ekonomikos aktyvumui, kaip tikėjomės. Tik laikas parodys, ar ji vėluoja ir ar galiausiai namų ūkių vartojimo pokyčiai išties labai suprastės, ar tiesiog kiti veiksniai, tokie kaip fiskalinė ar pinigų politika, bus stipresni. SEB ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet ir kitąmet JAV bus 2,7 procento. Federalinio rezervo sistema šiemet ir kitąmet bazines palūkanų normas mažins po 0,75 proc. punkto. Euras JAV dolerio atžvilgiu šių metų pabaigoje bus stipresnis negu dabar ir euras gali viršyti 1,2 JAV dolerio.
Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas
