SEB tyrimas atskleidė, kokius iššūkius tvarumo kelionėje šiuo metu sprendžia verslas
Pareiga teikti tvarumo ataskaitas pagal Europos Komisijos direktyvos reikalavimus verslui vis dar yra iššūkis, nors daugelis stambių Lietuvos įmonių tam ruošėsi. Finansų vadovai pripažįsta, kad komandas trikdo reguliavimo supratimo stoka ir specifinių žinių trūkumas, rodo SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas. Vis dėlto daugiau negu pusė įmonių pokyčius įgyvendina žvelgdamos į pereinamojo laikotarpio priemonių planus ar bent gaires.
Tyrimas parodė, kad norėdamos kurti ar stiprinti verslo tvarumo pamatus, stambios įmonės Lietuvoje ypač aktyviai investuoja į tvarumą skatinančią organizacijos kultūrą – artimiausiu metu tai planuoja daryti apie pusė (52 proc.) įmonių, kurių apyvarta yra didesnė negu 20 mln. eurų. Praėjusiais metais ši dalis Lietuvoje buvo vos 22 procentai. „Svarbėjant tvarumo temai, pokyčiai priklauso nuo darbuotojų įsitraukimo. Taip pat išaugo aiškios tvarumo vizijos ir strategijos poreikis, o svarbiausiu iššūkiu didžioji dalis finansų vadovų nurodo naują reguliavimą ir atitikties užtikrinimą“, – komentuoja Audrius Rutkauskas, SEB banko Tvarumo skyriaus vadovas. Palyginti, Estijoje ir Latvijoje per šiemet atliktas apklausas organizacijų kultūros orientacija į tvarumą pasirodė reikšminga trečdaliui respondentų.
Tradicinė finansų vadovų Baltijos šalyse apklausa rodo, jog šiuo metu įmonių dėmesio centre yra CO2 pėdsako vertinimas ir tolesnė tvarumo strategijos plėtra. „Stambaus verslo dėmesys Lietuvoje šiemet sukoncentruotas į artimiausio laikotarpio iššūkį – efektyviai veikiančią tvarumo duomenų surinkimo ir pateikimo sistemą. Ši struktūra padeda tikslingai apibrėžti, kokius pokyčius reikės įgyvendinti skatinant tvarumo pažangą“, – pastebi A. Rutkauskas.
Kita vertus, tyrimo duomenimis, Lietuvos įmonės ėmė teikti mažesnį prioritetą investicijoms į tyrimų ir plėtros (R&D) sritį. Palyginti, Latvijoje ir Estijoje pastebėta priešinga tendencija – kaimynai aktyviau ieško inovacijų ir konkurencinio pranašumo galimybių tvarumo srityje.
Dekarbonizacijos kelius nulems duomenys
Tyrimo duomenimis, stambios įmonės Lietuvoje šiek tiek labiau negu kitose Baltijos šalyse išreiškė poreikį investuoti į CO2 pėdsako vertinimą: tai nurodė daugiau negu pusė (58 proc.) apklaustųjų. Palyginti, 2022 metais poreikį akcentavo 31 proc., 2023 metais – 47 proc. Lietuvoje apklaustų finansų vadovų.
„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų matavimo svarba didėja, nes duomenis reiks atskleisti dėl naujų ES direktyvos reikalavimų, taikomų stambioms įmonėms. Dar svarbiau, kad matavimo sistema yra tarsi kompasas įmonėms, planuojančioms braižyti dekarbonizacijos kelius“, – sako A. Rutkauskas ir priduria, kad daugiau suinteresuotų šalių, įskaitant užsakovus, klientus ir finansinius partnerius, prašo pateikti šiuos tvarumo duomenis.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje iki 52 proc. padaugėjo įmonių, dedančių pastangas kurti ir plėtoti tvarumo strategiją. Estijoje tokį poreikį šiemet išreiškė 49 proc., Latvijoje – 41 proc. apklaustųjų. Kita vertus, pasak A. Rutkausko, prieš metus būtent Estijos stambios įmonės labiausiai akcentavo tvarumo strategiją, todėl gali būti, jog dalis jų išsprendė šį klausimą ir dabar planuoja investuoti į projektus, kurie veda strateginių tikslų link.
„Vis daugiau organizacijų įdarbina tvarumo specialistus, šia kryptimi plečia esamų darbuotojų kompetencijas, taip pat – pasitelkia konsultantus. Tai natūralu, nes visos Baltijos šalys priėmė naujų svarbių teisės aktų, kurie yra sudėtingi, o taikymo praktiką sudaro daugybė niuansų. Akivaizdu, kad ir toliau išlieka iššūkis – kaip suderinti tvarumą su įmonių strategija ir rasti gyvybingus verslo modelius“, – apibendrina A. Rutkauskas.
Tvarumo planų – daug, bet kuo jie pagrįsti?
Apklausa parodė, kad dauguma įmonių (Estijoje ir Latvijoje – 70 proc., Lietuvoje – 61 proc.) yra parengusios arba pradėjusios rengti pereinamojo laikotarpio planą. SEB banko Tvarumo skyriaus vadovas A. Rutkauskas tai vadina gana netikėtu rezultatu. Ekspertui kyla klausimas apie planų kokybę ir jų patikimumą, t. y. ar jie pagrįsti kokiais nors matavimais pagal mokslinę metodiką, susijusią su Paryžiaus susitarimo tikslais. „Nors šioje srityje Lietuvos įmonės atsilieka, tačiau mūsų šalyje yra didžiausia dalis įmonių, kurios planus parengs per artimiausius 12 mėnesių. Tad galima tikėtis teigiamų tvarumo pokyčių“, – sako A. Rutkauskas. Jo teigimu, šie planai itin svarbūs įmonėms norint ne tik įsivertinti, kokių veiksmų ar strategijos reikia imtis, bet ir kokių ir kiek išteklių gali prireikti pokyčių projektams.
Lygindamas Lietuvą su Estija, jis pastebi, kad šioje šalyje susidarė didžiausia dalis stambių įmonių, kurios jau yra parengusios klimato kaitos planą. Estų pažangą, anot eksperto, galimai lėmė ekonomikos artumas Šiaurės šalių rinkoms, kuriose keliami aukštesni reikalavimai tvarumui. „Be to, akivaizdu, kad kai kurioms bendrovėms pereinamojo laikotarpio planų, susijusių su emisijų mažinimu, gali net neprireikti, jei jos veikia tam tikrose pramonės šakose, kuriose išmetama nedaug anglies dioksido“, – pastebi SEB banko Tvarumo skyriaus vadovas A. Rutkauskas.
SEB iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant sukurti naujų tvarių produktų, planuojančių įmonių Lietuvoje šalyse šiemet yra 13 proc. – 3 proc. mažiau nei pernai ir 8 proc. mažiau nei 2021 metais. Nors, pavyzdžiui, „Sustainable Brand Index“ tyrimas atskleidžia, jog net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų tvarumą įvardijo kaip svarbų kriterijų įsigyjant prekes ar paslaugas. Taigi, pasak eksperto, gali susidaryti atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos, todėl tvarumo inovacijos turi neišnaudoto potencialo kurti konkurencinį pranašumą tiek „čia ir dabar“, tiek ilgalaikiu laikotarpiu.
Kasmet rudenį atliekama SEB banko didelių Baltijos šalių įmonių finansų vadovų apklausa atskleidžia verslo nuotaikas ir požiūrį į iššūkius bei galimybes artimiausiu laikotarpiu. Šiemet apklausa buvo didžiausia – tyrime dalyvavo 302 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų.
