SEB tyrimas: investicijas į efektyvesnį šildymą ir atsinaujinančią energiją planuoja penktadalis lietuvių
Jeigu dabar kraustytųsi gyventi į naują vietą, 66 proc. lietuvių svarbiausias pasirinkimo kriterijus būtų būsto energinis efektyvumas. Penktadalis gyventojų svarsto ir apie investicijas į turimo būsto energinį efektyvumą – efektyvesnę šildymo sistemą, atsinaujinančią energetiką, energiją taupančius buities prietaisus.
„Ne tik dėl tvarumo priežasčių, bet ir dėl smarkiai brangstančių energetinių išteklių žmonės vis geriau supranta aplinką tausojančio ir energetiškai efektyvaus būsto naudą. Tai ne tik mažesnės išlaidos šildymui, bet ir geresnė gyvenimo kokybė bei padidėjusi nekilnojamojo turto vertė“, – sako Modestas Kieras, SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas.
Tęsiantis Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, Europos ir Lietuvos elektros ir gamtinių dujų rinkoje toliau tvyro didelė įtampa. Ateities sandoriai dėl didmeninių elektros ir gamtinių dujų kainų kol kas neteikia optimizmo vartotojams. Jau žinomos ir būsimos antro pusmečio kuro kainos šildymui. Pavyzdžiui, vartotojams, vartojantiems gamtines dujas šildymui, gamtinių dujų kintamoji dalis 2022 metų antrą pusmetį bus 88 proc. didesnė negu prieš metus, elektros kaina, įvertinus valstybės subsidiją ir atsižvelgus į pasirinktą planą vartotojams bus iki 60 proc. didesnė negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
„Akivaizdu, kad, esant tokiems energetinio kuro kainų šuoliams bei norint sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, gyventojai skuba ieškoti efektyvių energijos sprendimų“, – mini M. Kieras.
Atnaujinti šildymo sistemą artimiausiu metu galvoja 22 proc. gyventojų, 20 proc. svarsto pradėti naudoti atsinaujinančią energiją, 19 proc. žada keisti buitinę techniką ir pasirinkti aukščiausios energijos vartojimo efektyvumo klasės prietaisus, 2 proc. planuoja investuoti į kitus energijos taupymo sprendimus. Jokių investicijų į būsto energinio efektyvumo gerinimą neplanuoja 38 proc. gyventojų.
SEB bankas gyventojams šį pavasarį pradėjo teikti vartojimo paskolas palankesnėmis sąlygomis saulės elektrinėms ar nutolusios saulės elektrinės daliai įsigyti. Tokios vartojimo paskolos sudaro 7 proc. visų teikiamų vartojimo paskolų. Vidutiniškai gyventojai, kad galėtų naudotis elektra iš saulės, skolinasi 7,4 tūkst. eurų.
Dabar Lietuvoje yra apie 20 tūkst. saulės elektrinių – apie 15 tūkst. ant namų stogų ir apie 5 tūkst. nutolusių saulės elektrinių.
„Skaičiuojama, kad įsirengus saulės elektrinę, metų išlaidas už elektros energiją galima sumažinti iki 80 proc., tad dabartinėmis elektros kainomis investicija į saulės elektrinę gyventojams gali atsipirkti greičiau negu per šešerius metus“, – teigia SEB banko atstovas.
SEB bankas nuo šiol gyventojams palankesnėmis sąlygomis siūlo vartojimo paskolas, kurių palūkanos yra nuo 4,9 proc. ne tik saulės elektrinėms, bet ir namų energiniam efektyvumui gerinti. Privatūs klientai be užstato ir pradinės įmokos gali gauti iki 40 tūkst. eurų finansavimą iki septynerių metų.
SEB banko vartojimo paskolą namų energinio efektyvumo gerinimui galima gauti saulės elektrinei ar nutolusios saulės elektrinės daliai, šilumos siurbliui „oras-vanduo“ ir geoterminio šildymo sistemai.
Jei gyventojai planuoja įsigyti kitą energinį efektyvumą gerinantį pirkinį ar įsidiegti sprendimą, kuris nėra išvardintas aukščiau, gali rinktis vartojimo paskolą aplinkai draugiškiems pirkiniams, kurios palūkanų norma yra nuo 7,9 procento.
Apie tyrimą
SEB banko iniciatyva Lietuvos gyventojų požiūrio į būsto tvarumą ir energinį efektyvumą tyrimą atliko bendrovė „Norstat“. Atliekant tyrimą š. m. kovą buvo apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.
